Raketos „Jars“ paleidimą iš Plesecko kosmodromo (Archangelsko sritis) į taikinį Kuros poligone (Kamčiatka) atliko Rusijos ginkluotųjų pajėgų strateginių raketinių pajėgų 33-iosios raketinės armijos kovinė įgula. Ukrainos gynybos žvalgybos duomenimis, raketa nukrypo nuo kurso – kaip ir per ankstesnes vadovybės ir štabo pratybas 2023 m. spalio 25 d.
2023 m. spalio 25 d. nesėkmingai baigėsi ir bandomasis balistinės raketos „RSM-56 Bulava“ iš „Borei“ klasės povandeninio laivo paleidimas, kuris dar kartą patvirtino jos nepatikimumą.
Maskva taip pat turi rimtų problemų dėl sunkiosios tarpžemyninės raketos „Sarmat“, kuri yra vienas iš pagrindinių projektų agresoriaus paskelbtame Rusijos strateginių branduolinių pajėgų modernizavimo procese, rašo „Defense Express“.
Raketa „Sarmat“ Rusijoje kuriama nuo 2009 m. Pagal pirminius Maskvos planus ji turėjo būti pradėta naudoti prieš penkerius metus, 2018 m., tačiau ši data buvo nuolat nukėlinėjama. Raketa „Sarmat“ pradėta naudoti tik 2023 m. rugsėjį – po pirmojo ir vienintelio pilno masto bandymo, atlikto šių metų balandį.
Palyginti su Ukrainoje pagaminta raketa „RS-20 Voevoda“, raketa „Sarmat“, kuri buvo sukurta jai pakeisti, neturi jokių konstrukcijos, kovinės galvutės ar priešraketinės gynybos įveikimo būdų pranašumų. Iš tiesų raketa „Sarmat“ yra nepakankamai išvystyta, netobula, neapdorota raketa, teigia „Defense Express“.
Rusija taip pat susiduria su neįveikiamais sunkumais planuodama tobulinti savo strateginių branduolinių pajėgų oro komponentą. Dalinai modernizuodami sovietinius bombonešius „Tu-160“ ir „Tu-95S“, rusai turi galimybę kasmet atnaujinti 1–2 lėktuvus. Naujų strateginių bombonešių „Tu-160M2“ pristatymas, kuris buvo numatytas 2023 m., buvo atidėtas vėlesniam laikui – nes rusai dar nespėjo atnaujinti naujos versijos variklių „NK-32“ gamybos.
Visos minėtos Rusijos strateginių branduolinių pajėgų problemos yra tiesioginė civilizuoto pasaulio sankcijų politikos Maskvai dėl jos karo prieš Ukrainą pasekmė, taip pat teroristinės Rusijos mokslinės, techninės ir pramoninės bazės nesugebėjimo pagaminti reikiamų komponentų, kurie pakeistų importuojamus, rašo „Defense Express“.
