Šiuo Europos Sąjungos teisės aktu nustatyti nauji reikalavimai ir įpareigojimai yra įtraukti į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektą, kuriam šiandien pritarė Vyriausybė.
Įsigaliojus įstatymo projektui, Lietuvos verslui ir piliečiams būtų užtikrinamos saugesnės paslaugos, produktai ir turinys internete. Visų pirma numatomos naujos patikrinimo priemonės tarpininkavimo paslaugų teikėjams, t. y. interneto platformoms, paieškos sistemoms, prieglobos, podėliavimo paslaugų teikėjams. Šios priemonės apimtų vidaus skundų nagrinėjimo sistemos įdiegimą, privalomą motyvų paaiškinimą užblokavus turinį, skaidrumo ataskaitas, pranešimus ir veiksmus dėl neteisėto turinio šalinimo.
Teisės akto nuostatos taip pat prisidėtų mažinant grėsmes visuomenei, pilietiniam diskursui, demokratiniams procesams, kurias gali kelti dezinformacijos ar kito neteisėto turinio sklaida. Tai turėtų teigiamą poveikį žodžio laisvei, mažintų diskriminaciją, užtikrintų asmens privatumą ir duomenų apsaugą.
Įstatymo projektas užtikrintų ir saugesnę elektroninę prekybą, kadangi elektroninėms prekyvietėms būtų keliamas naujas prekiautojų atsekamumo reikalavimas – surinkti informaciją iš jų paslaugomis besinaudojančių prekiautojų. Joms taip pat būtų taikoma pareiga sudaryti sąlygas prekiautojams pateikti visą informaciją apie savo produktus. Be to, elektroninėse prekyvietėse atsitiktine tvarka duomenų bazėse būtų tikrinama, ar prekiautojų siūlomi produktai nėra neteisėti ar pavojingi, o vartotojai būtų informuojami apie parduotus neteisėtus produktus.
Įstatymu būtų užtikrinama ir didesnė asmens duomenų apsauga, o interneto platformoms – nustatytas draudimas paslaugos gavėjams teikti reklamą, naudojant jautrius duomenis.
Įstatymo nuostatos taip pat skirtos ir nepilnamečiams apsaugoti. Įsigaliojus įstatymui, jiems prieinamos interneto platformos turės įdiegti tinkamas ir proporcingas priemones, kuriomis būtų užtikrinamas aukštas nepilnamečių privatumo ir saugumo lygis. Be to, bus draudžiama nepilnamečiams teikti profiliavimu grindžiamą reklamą.
Europos Sąjungos teisės akto nuostatos apribotų ir savavališkus platformų turinio moderavimo sprendimus bei suteiktų papildomų teisių naudotojams imtis veiksmų prieš platformą, kai jų turinys yra nepagrįstai pašalinamas.
Naujasis reguliavimas taip pat suteiktų daugiau galimybių Lietuvos institucijoms užtikrinti didesnę visuomenės apsaugą.
Daugiausiai įgaliojimų siūloma suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai, kuri skiriama atlikti skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas. Ji atstovautų Lietuvai, palaikant ryšius su Europos Komisija, bendradarbiautų su kitų valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais. Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų teisę suteikti patikimo pranešėjo statusą institucijoms, įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms.
Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, remdamosi pateikta ar viešai prieinama informacija, analizuotų dėl labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų kylančią riziką.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat užtikrintų, kad būtų įgyvendinamos nuostatos dėl draudimo vykdyti profiliavimą, naudojant jautrius duomenis, tokius kaip rasinė ar etninė kilmė, politinės pažiūros, religiniai ar filosofiniai įsitikinimai, lytinė orientacija.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įgyvendintų nuostatas dėl produktų saugos ir vartotojų klaidinimo platformose.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba užtikrintų nepilnamečių apsaugą internete.
Vartotojai galėtų pateikti skundus kompetentingoms institucijoms pagal jų kuruojamas sritis dėl minimų pažeidimų, pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai interneto platformos nebus įsidiegusios skundų nagrinėjimo sistemos ar prekiautojų turinį pašalins nepateikusios pagrįstų paaiškinimų.
Vyriausybės patvirtintam Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektui dar turi pritarti Seimas.
