Atlikus vertinimą, INL pateiks kibernetinio saugumo gerinimo rekomendacijų planą.
Šis projektas buvo numatytas pernai liepą tarp Energetikos ministerijos ir JAV Energetikos departamento pasirašytame bendradarbiavimo susitarime, Lietuvai siekiant stiprinti energetinį saugumą bei pareiti prie klimatui neutralios energetikos. „Tiek fizinės, tiek kibernetinės grėsmės šiandien yra didesnės nei bet kada anksčiau – ir tai klausimas, aktualus tiek Lietuvai, tiek JAV. Lietuva nepaprastai vertina galimybę semtis šioje srityje patirties iš aukščiausias kompetencijas turinčių mokslininkų bei moderniausias technologijas vystančių laboratorijų. Susitarimas padės užtikrinti tinkamą žmogiškųjų išteklių pasirengimą kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis“, – sakė laboratorijoje šią savaitę apsilankęs energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Cyber-CHAMP“ šiuo metu naudojama įvairiose JAV įmonėse, o jos prototipas buvo sukurtas ir patvirtintas energetikos sektoriuje.
INL specializuojasi branduolinio mokslo tyrimuose bei inžinerijos, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos priemonių vystyme ir bandymuose bei energetikos ir aplinkosaugos tvarumo srityje. 2300 kvadratinių km plote įsikūrusi INL turi vienas aukščiausių pasaulyje kompetencijų ir unikalią infrastruktūrą, kurioje kuria, vysto ir išbando saugumo kontrolės sistemas nuo kibernetinių ir fizinių grėsmių. Laboratorija kuria pažangias energetikos objektų ir įrenginių apsaugos priemones, įskaitant belaidžius jutiklius ir saugos protokolus, turi bepiločių orlaivių pakilimo ir nusileidimo taką, infrastruktūros bandymų poligoną, kur išbando nacionaliniam saugumui svarbią įrangą. Laboratorijoje dirba 5 700 mokslininkų, inžinierių ir pagalbinių darbuotojų.
INL taip pat turi daugiau nei 70 metų patirtį branduolinių reaktorių srityje elektrinių projektavimo, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo, ir branduolinių medžiagų apdorojimo srityje. D. Kreivys vizito metu domėjosi INL veikla, vystant naujos kartos saugią ir švarią branduolinę technologiją bei mažuosius modulinius reaktorius. „Atlikta Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos studija rodo, jog elektros poreikis augs kartais – tam didžiausios įtakos turės pramonės dekarbonizacija. Tinklo balansavimui neužteks vien vėjo ir saulės energijos, todėl jau šiandien turime ieškoti sprendimų, kaip užtikrinsime stabilų energijos tiekimą, esant milžiniškam energijos poreikiui. Mums, kaip šaliai, teks apsispręsti, ar mažieji moduliniai reaktoriai taps mūsų energetikos sektoriaus dalimi“, – sako D. Kreivys.
Energetikos ministerija primena, jog kita JAV Energetikos departamentui pavaldi laboratorija – didžiausia pasaulyje Nacionalinė atsinaujinančios energijos laboratorija (angl. National Renewable Energy Lab, NREL) – jau rengia realių duomenų modelio ir prognozavimo įrankį Lietuvos energetikos sektoriui pereinant prie 100 proc. žaliosios energijos vartojimo. Jis prisidės prie Lietuvos tikslo – savarankiškai apsirūpinti energija ir pereiti prie 100 proc. atsinaujinančios energijos.
