„Kai tau skubiai reikia tankų, kaip Rusijai, daug blogų tankų yra geriau nei jokių tankų“, – naujienų portalui sakė Trostas. Tačiau jis teigė, kad neatnaujindama tankų modernia įranga Rusija „šovė sau į koją“.
„T-72“ pirmą kartą buvo pagamintas 1972 m. Sovietų Sąjunga jų pagamino apie 25 000 ir eksportavo į visą pasaulį. Vėliau jį pakeitė „T-80“ ir „T-90“ serijos tankiai, tačiau tūkstančiai „T-72“ vis dar tarnauja Rusijoje ir yra modernizuojami – tačiau nevykusiai.
Nėra navigacijos, prastas naktinis matymas
Skirtingai nei šiuolaikiniai rusų tankai (pavyzdžiui „T-90M“), „T-72B3“ neturi net palydovinės navigacijos.
„GPS sistemos galėjo būti nepridėtos, nes karinės mašinos buvo gaminamos taip, kad jų modernizavimas būtų kuo pigesnis, – pažymėjo Trostas. – Tačiau faktas, kad karinė mašiną neturi tokios sistemos, yra juokingas.“
Efektyvios navigacijos nebuvimas gali paaiškinti, kodėl „T-72“ kartais atsiduria upėse arba įvažiuoja į ežerus.
Taip pat trūksta efektyvaus termovizoriaus, kuris yra labai svarbus pagalbininkas kovojant naktį. Rusijos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad „T-72B3“ dabar gauna termovizorinę sistemą, kuri gali aptikti taikinius už trijų kilometrų – tačiau anot Trosto, šie pranešimai nepasitvirtino.
„Kol kas mūšio lauke nematėme nė vieno šios įrangos pavyzdžio“, – sakė Trostas.
Taigi, tankų vadai lieka su naktinio matymo sistema, kurios efektyvus veikimo nuotolis, pasak Trosto, yra apie 500 metrų. Todėl jie tampa lengvais taikiniais Ukrainos pajėgoms, turinčioms modernias tolimojo matymo sistemas. Tai keistas aplaidumas – turint omenyje, kad termovizoriai dabar tokie pigūs, kad rusai jais aprūpina net vienkartinius FPV (angl. first-person view) dronus.
Jokio atsitraukimo, menkos galimybės išgyventi
„T-72“ taip pat turi dar vieną esminį konstrukcijos trūkumą: didžiausias „T-72“ atbulinės eigos greitis yra apie 4 km/val. – tai prilygsta lėtam ėjimui pėsčiomis. Galbūt Rusija nori atgrasyti savo tankistus nuo atsitraukimo, tačiau jei tankas įstrigo minų lauke ar kitoje situacijoje ir jam reikia greitai pasišalinti, užuot atsitraukę atgal, tankų vadai yra priversti apsukti karinę mašiną. Dėl to menkai šarvuota tanko galinė dalis tampa akivaizdžiu taikiniu ukrainiečių ginklams ir raketoms.
Kitas gerai žinomas pažeidžiamumas – „T-72“ yra linkęs smarkiai detonuoti, kai į jį pataikoma, todėl įgula iškart miršta ir dažnai nutinka įspūdingas „bokštelio išmetimas“ aukštai į orą. Taip nutinka dėl „T-72“ šaudmenų laikymo sistemos. Trostas teigia, kad „T-90M“ turi skydus, kurie sumažina šią problemą – tačiau modernizuotame „T-72B3“ tokios priemonės nebuvo pritaikytos.
Modernizuotas „T-72“ turi reaktyvinius šarvus „Kontakt“ – tačiau Trostas sako, kad tanko padengimas reaktyviniais šarvais yra prastas, todėl yra nemažai silpnų vietų – jos yra gerai žinomos ir ukrainiečiai jomis pasinaudoja.
Rusijoje modernizuojant dar senesnius tankus „T-62“ taip pat susiduriama su problemomis: pranešama, kad papildomų šarvų svoris apkrauna variklį ir lėtina (pagal šiuolaikinius standartus ir taip nepakankamai galingą) karinę mašiną.
Atsargos senka
Dėl pigaus tankų atnaujinimo, jų fronto linijoje dislokuojama daugybė – tačiau jie yra ir greitai prarandami. Rusija visu greičiu į frontą siunčia senus „T-72“ tankus, tačiau yra ženklų, kad atsargos senka.
„Tam tikru momentu jiems pritrūks karinių mašinų, kurias ateityje bus galima deramai modernizuoti“, – teigia Trostas.
Kai taip atsitiks, Rusijai teks kurti tankus nuo nulio. Tai gali padaryti tik gamykla „Uralvagonzavod“, kuri 2016 m. beveik bankrutavo ir neturi modernios gamybos linijos.
Rusijai būtų daug geriau, jei ji tinkamai modernizuotų savo „T-72“, užuot siuntusi juos į frontą sunaikinti. Pasirinkusi pigų modernizavimo būdą, Rusija, kaip įprasta, pirmenybę teikė kiekybei, o ne kokybei. Tačiau atsižvelgiant į tai, kokiu greičiu šie tankai yra naikinami, galiausiai ji neturės nei vieno, nei kito, teigia „Forbes“.
