Lenkijoje – netikėtas tūkstantmečius menantis radinys, siejamas su Lietuva

Lenkijoje metalo detektoriaus savininkas miške rado penkis bronzos amžiaus kirvius. Archeologai mano, kad šie dirbiniai galėjo būti naudojami medienai kapoti – arba kulto tikslais.

 Lenkijoje metalo detektoriaus savininkas miške rado penkis bronzos amžiaus kirvius.<br> Starogardo miškų urėdijos nuotr.
 Lenkijoje metalo detektoriaus savininkas miške rado penkis bronzos amžiaus kirvius.<br> Starogardo miškų urėdijos nuotr.
 Lenkijoje metalo detektoriaus savininkas miške rado penkis bronzos amžiaus kirvius.<br> Starogardo miškų urėdijos nuotr.
 Lenkijoje metalo detektoriaus savininkas miške rado penkis bronzos amžiaus kirvius.<br> Starogardo miškų urėdijos nuotr.
 Be įrankių, archeologai rado ir 2000 metų senumo fibulą – mažą sagę, kuri buvo naudojama drabužiams susegti.<br> Starogardo miškų urėdijos nuotr.
 Be įrankių, archeologai rado ir 2000 metų senumo fibulą – mažą sagę, kuri buvo naudojama drabužiams susegti.<br> Starogardo miškų urėdijos nuotr.
 Lenkijoje metalo detektoriaus savininkas miške rado penkis bronzos amžiaus kirvius.<br> Starogardo miškų urėdijos nuotr.
 Lenkijoje metalo detektoriaus savininkas miške rado penkis bronzos amžiaus kirvius.<br> Starogardo miškų urėdijos nuotr.
 Be įrankių, archeologai rado ir 2000 metų senumo fibulą – mažą sagę, kuri buvo naudojama drabužiams susegti.<br> Starogardo miškų urėdijos nuotr.
 Be įrankių, archeologai rado ir 2000 metų senumo fibulą – mažą sagę, kuri buvo naudojama drabužiams susegti.<br> Starogardo miškų urėdijos nuotr.
 Be įrankių, archeologai rado ir 2000 metų senumo fibulą – mažą sagę, kuri buvo naudojama drabužiams susegti.<br> Starogardo miškų urėdijos nuotr.
 Be įrankių, archeologai rado ir 2000 metų senumo fibulą – mažą sagę, kuri buvo naudojama drabužiams susegti.<br> Starogardo miškų urėdijos nuotr.
 Lenkijoje metalo detektoriaus savininkas miške rado penkis bronzos amžiaus kirvius.<br> Starogardo miškų urėdijos nuotr.
 Lenkijoje metalo detektoriaus savininkas miške rado penkis bronzos amžiaus kirvius.<br> Starogardo miškų urėdijos nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Dec 13, 2023, 12:29 PM, atnaujinta Dec 14, 2023, 9:42 AM

Denisas Konkolas tyrinėjo tankiai apaugusią miškingą vietovę Kočiuvoje, šiaurės Lenkijos regione -ir jo metalo detektorius pradėjo pypsėti. Iškasęs maždaug 20–30 cm duobę, jis aptiko metalinius įrankius.

Starogardo miškų urėdijos pareigūnai apie „sensacingą atradimą“ paskelbė lapkričio 27 d., „Facebook“ įraše.

Archeologai, išanalizavę penkis kirvius, apskaičiavo, kad jų amžius – apie 3500 metų, rašoma svetainės „Science in Poland“ straipsnyje.

„Šie daiktai šiuose kraštuose buvo gana reti“, – „Science in Poland“ sakė Pamario vaivadijos paminklų restauratorius Igoris Strzokas.

Archeologinių paminklų departamento vadovas Piotras Klimaszewskis daiktus apibūdino kaip „Tautušių tipo kirvius“ – įrankius su plonu kakleliu ir pusapvaliais ašmenimis, kurie siejami su Tautušių kaimu Lietuvoje. Įrankiai greičiausiai buvo naudojami „malkoms kapoti, pjauti arba kovai“, rašoma „Facebook“ pranešime.

Tautušių kirviai priskiriami atkraštiniams kirviams, ir kaip rašo dr. Algimantas Merkelevičius, tokių kirvių Lietuvoje nėra rasta daug – Lietuvos archeologė Elena Grigalavičienė mini tik 42.

Gali būti, kad kirviai buvo naudojami ir kaip „kulto praktikos“ ar „aukojimo“ dalis, pridūrė P. Klimaszewskis. Tačiau labiau tikėtina, kad jie „tikriausiai buvo susiję su prekyba“, sakė jis „Science in Poland“.

Be įrankių, archeologai rado ir 2000 metų senumo fibulą – mažą sagę, kuri buvo naudojama drabužiams susegti.

Mokslininkai nėra tikri, kaip artefaktai atsidūrė miške – ir priduria, kad norint iki galo suprasti jų istoriją, reikia tolesnių tyrimų. Tačiau komanda sako, kad juos „nuoširdžiai nustebino, kokios puikios būklės [kirviai] išliko“.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.