Tyrimo duomenimis, 65 proc. respondentų teigė niekada nesinaudojantys dezinformaciją skleidžiančiais Rusijos ir Baltarusijos kanalais, tik 8 proc. tyrime dalyvavusiųjų sakė kasdien ar bent kartą per savaitę naudojantys šiuos kanalus.
Daugiausia melagienų socialiniuose tinkluose pastebintys teigė 63 proc. apklaustųjų. Tokia pat dalis jų taip pat mano, kad socialiniai tinklų valdytojai tinkamai nereaguoja į dezinformaciją, t. y. vykdo jos paneigimą bei užkardymą visiškai netinkamai (25 proc.) arba greičiau netinkamai (38 proc.).
Apklausos metu šalies gyventojai labai aiškiai indikavo socialinius tinklus kaip dažniausiai dezinformacijos išnaudojamą kanalą. Ir nors jų platformos pačios nėra dezinformacijos autoriais ar informacinių incidentų operacijų vykdytojais, tai neužkerta kelio dezinformacijos sklaidai.
Tyrimo rezultatai rodo, jog piliečiai dezinformaciją pastebi gana dažnai. Net 44 proc. apklaustųjų pažymėjo kartą per savaitę ir dažniau pastebintys pranešimus ar žinutes žiniasklaidoje arba socialiniuose tinkluose, kurie, jų manymu, yra dezinformacija. Tyrime dalyvavusieji pažymėjo, kad dažniausiai dezinformaciją pastebi žinutėse apie karą Ukrainoje (15 proc.), COVID-19 ir skiepus (8 proc.) bei Izraelio ir „Hamas“ karą (5 proc.).
Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojai gana gerai vertina savo įgūdžius atpažinti dezinformaciją – 44 proc. apklaustųjų teigė labai gerai arba gerai gebantys atpažinti tikslingai skleidžiamas melagingas žinias, o 29 proc. savo gebėjimą atpažinti dezinformaciją vertina vidutiniškai.
Vyriausybės užsakymu vykdomo tyrimo metu apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų.
