Nuo 2014 m. kovo 8 d., kai dingo oro bendrovės „Malaysia Airlines“ keleivinis reisas MH370, praėjo dešimt metų. Iki šiol tai tebėra viena didžiausių aviacijos paslapčių pasaulyje.
Neįsivaizduojama, kaip modernus laineris „Boeing 777–200ER“ su 239 žmonėmis galėjo tiesiog dingti be jokio paaiškinimo. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį vykdytų daugkartinių paieškų metu taip ir nebuvo aptiktos pagrindinės lėktuvo nuolaužos ar aukų kūnai.
Šią savaitę vykusiame atminimo renginyje Malaizijos susisiekimo ministras paskelbė, kad vėl bus ieškoma žuvusiųjų.
Jei Malaizijos vyriausybė pritars, tyrimą atliks Jungtinių Valstijų jūros dugno tyrimų įmonė „Ocean Infinity“, kurios pastangos 2018 m. buvo nesėkmingos.
Kas nutiko MH370?
Dingusio lėktuvo skrydis turėjo vykti iš Kvala Lumpūro į Pekiną. Oro eismo kontrolė prarado ryšį, kai lėktuvas skrido virš Pietų Kinijos jūros.
Po to kariniai radarai užfiksavo, kaip lėktuvas kirto Malakos pusiasalį, o paskutinį kartą radarai jį aptiko virš Andamanų jūros Indijos vandenyno šiaurės rytuose.
Vėliau mokslininkams pavyko apytikriai sudaryti pradingusio lėktuvo maršruto žemėlapį, ištyrus duomenis, užfiksuotus palydovu, esančiu už 36 000 km virš Žemės. Tyrimas atskleidė, kad lėktuvas atsidūrė Indijos vandenyno pietryčiuose.
Tuo remdamasis Australijos oro transporto saugos biuras nustatė pradines paieškos zonas. Pradinės paieškos iš oro buvo vykdomos Pietų Kinijos ir Andamanų jūrose.
Iki šiol vis dar nežinoma, kas lėmė orlaivio kurso pasikeitimą ir dingimą.
Ką iki šiol pavyko rasti ieškant MH370?
2014 m. kovo 18 d., praėjus dešimčiai dienų po MH370 dingimo, buvo vykdoma lėktuvo paieška. Paieškai pietinėje Indijos vandenyno dalyje vadovavo Australija, joje dalyvavo kelių šalių orlaiviai. Ši paieška tęsėsi iki balandžio 28 d. ir apėmė 4 500 000 kvadratinių kilometrų vandenyno plotą. Nuolaužų nerasta.
Per dvi povandenines paieškas Indijos vandenyne, 2 800 km atstumu nuo Vakarų Australijos krantų, taip pat nepavyko rasti jokių pagrindinės katastrofos vietos pėdsakų.
Pirminė jūros dugno paieška, kuriai vadovavo Australija, apėmė 120 000 kvadratinių kilometrų plotą. Ji truko 1046 dienas ir buvo nutraukta 2017 m. sausio 17 d.
Antroji paieška, kurią 2018 m. vykdė bendrovė „Ocean Infinity“, apėmė daugiau kaip 112 000 kvadratinių kilometrų. Ji buvo baigta per kiek daugiau nei tris mėnesius, tačiau jos metu taip pat nepavyko rasti sudužusio lėktuvo liekanų.
Vieninteliai radiniai – nuolaužos
Nors pagrindinė katastrofos vieta vis dar nerasta, per kelerius metus nuo skrydžio dingimo buvo išplauta keletas lėktuvo nuolaužų.
2015 m. liepos 30 d. didelė nuolauža – flaperonas – buvo išplauta į Reunjono salą vakarinėje Indijos vandenyno dalyje. Vėliau buvo patvirtinta, kad nuolauža yra MH370.
Vakarų Australijos universiteto (UWA) mokslininkų komanda, naudodama okeanografinį dreifo modelį, numatė, kad bet kokios nuolaužos iš anksčiau mokslininkų nustatytos lėktuvo padėties srities turėtų pasiekti vakarinę Indijos vandenyno dalį.
Vėlesniais mėnesiais vakarinėje Indijos vandenyno dalyje Mauricijuje, Tanzanijoje, Rodrigese, Madagaskare, Mozambike ir Pietų Afrikoje buvo rasta papildomų orlaivio nuolaužų.
UWA analizė tiksliai numatė, kurioje vakarinėje Indijos vandenyno dalyje paplūduriuos MH370 nuolaužos. Ji taip pat padėjo amerikiečiui nuotykių ieškotojui Blaine Gibsonui ir kitiems iškelti kelias dešimtis nuolaužų, iš kurių trys patvirtintos kaip MH370, o dar kelios laikomos tikėtinomis.
Iki šiol šios Vakarų Indijos vandenyne rastos nuolaužos yra vieninteliai rasti su MH370 susiję fiziniai įrodymai.
Tai taip pat yra nepriklausomas patvirtinimas, kad katastrofa įvyko netoli anksčiau mokslininkų nustatytos vietovės Indijos vandenyno pietryčiuose.
Kodėl MH370 paieškos atnaujinamos dabar?
Deja, vandenynas yra chaotiška vieta, ir net okeanografiniai dreifo modeliai negali nustatyti tikslios katastrofos vietos.
Bendrovės „Ocean Infinity“ pasiūlyta nauja paieška gerokai susiaurino tikslinę teritoriją 36° pietų platumos ir 33° pietų platumos ribose. Tai yra maždaug 50 km į pietus nuo tų vietų, iš kurių pagal UWA modeliavimą turėjo atkeliauti nuolaužos. Jei paieškos metu nuolaužų nebus aptikta, paieška gali būti pratęsta į šiaurę.
Nuo pirmųjų povandeninių paieškų pradžios technologijos labai patobulėjo. Bendrovė „Ocean Infinity“ naudoja autonominių povandeninių aparatų, kurių skiriamoji geba pagerėjo, parką. Paieškoje taip pat žadama naudoti nuotoliniu būdu valdomus antvandeninius laivus.
Teritorijoje, kurioje bus ieškoma, vandenyno gylis yra apie 4 000 metrų. Vandens temperatūra yra 1–2°C, srovės nedidelės. Tai reiškia, kad net ir po dešimties metų nuolaužų laukas turėtų būti palyginti nepažeistas ir yra didelė tikimybė, kad sudužusio lėktuvo liekanos vis dar gali būti rastos.
Jei paieškos ateityje būtų sėkmingos, tai padėtų suteikti šiokią tokią ramybę ne tik žuvusiųjų šeimoms, bet ir tūkstančiams žmonių, dalyvavusių paieškose, rašo „Live Science“.
