Egipte atrasta faraono valdininko ir šventikės kapavietė su nuostabiais piešiniais

Archeologai Egipte aptiko 4300 metų senumo kapavietę su nuostabiais sienų piešiniais, iliustruojančiais kasdienį gyvenimą. Kapavietė yra Dahšure – vietovėje su karališkosiomis piramidėmis ir didžiuliu nekropoliu, esančioje maždaug už 33 km į pietus nuo Kairo. Grįžusi į vietovę komanda planuoja iškasinėti laidojimo šachtas ir patikrinti, ar yra išlikusių mumijų.

 Archeologai Egipte aptiko 4300 metų senumo kapavietę su nuostabiais sienų piešiniais, iliustruojančiais kasdienį gyvenimą.<br> Egipto turizmo ir senienų ministerijos nuotr.
 Archeologai Egipte aptiko 4300 metų senumo kapavietę su nuostabiais sienų piešiniais, iliustruojančiais kasdienį gyvenimą.<br> Egipto turizmo ir senienų ministerijos nuotr.
 Archeologai Egipte aptiko 4300 metų senumo kapavietę su nuostabiais sienų piešiniais, iliustruojančiais kasdienį gyvenimą.<br> Egipto turizmo ir senienų ministerijos nuotr.
 Archeologai Egipte aptiko 4300 metų senumo kapavietę su nuostabiais sienų piešiniais, iliustruojančiais kasdienį gyvenimą.<br> Egipto turizmo ir senienų ministerijos nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2024-03-25 09:29

Molio plytų kapavietė vadinama mastaba – stačiakampio formos statinys plokščiu stogu ir nuožulniais šonais. Viduje komanda rado sienų tapybos, vaizduojančios senovės Egipto gyvenimo scenas – pavyzdžiui asilais kuliamus grūdus (trypimo būdu), laivus, plaukiančius Nilo upe, ir turguje parduodamas prekes, skelbiama Egipto turizmo ir senienų ministerijos pranešime.

Ant kapo sienų rasti užrašai hieroglifais byloja, kad kapavietė priklauso vyrui, vardu Seneb-Neb-Af, ir jo žmonai Idet. Užrašuose teigiama, kad Idet buvo Hathor – dangaus deivės, siejamos su jausmingumu, motinyste ir muzika – šventikė, o Seneb-Neb-Afas faraono rūmuose ėjo kelias pareigas, susijusias su nuomininkų administravimu.

Sunku tiksliai pasakyti, kokias pareigas turėjo Seneb-Neb-Af, teigia Vokietijos archeologijos instituto archeologas Stephanas Seidlmayeris, kuris vadovauja kasinėjimams šioje vietoje. Netoliese esantį miestą kontroliavo rūmai, todėl galbūt jis galėjo spręsti, kas jame gyvens, ir būti atsakingas už bendruomenės lėšų administravimą, spėja mokslininkas.

Radinių data buvo nustatyta remiantis užrašų stiliumi ir turiniu, mastabos dizainu ir keramikos stiliumi, nurodo S. Seidlmayeris. Jis pažymi, kad pora tikriausiai gyveno V dinastijos pabaigoje arba VI dinastijos pradžioje, maždaug prieš 4300 metų. Tuo metu Egipte vis dar buvo statomos piramidės – tačiau jos buvo mažesnės už tas, kurios buvo statomos ketvirtosios dinastijos laikais tokiose vietose kaip Giza.

Kapavietės kasinėjimai dar nebaigti, todėl tikėtina, kad bus rasta daugiau radinių. „Šios kapavietės laidojimo šachtų dar nepavyko iškasti, todėl dar nėra [rasta] žmonių palaikų, – pasakoja mokslininkas. – Tikimės, kad per ateinantį sezoną pavyks iškasinėti šachtas – ir tada, žinoma, žmonių palaikai bus labai svarbūs“.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.