BBC išnagrinėjo, kokius karo lėktuvus galėtų gauti Ukraina – ir ar jie pateisins lūkesčius.
Tai yra antroji straipsnio apie naikintuvus „F-16“, kuriuos gaus Ukraina, dalis. Pirmoji dalis buvo publikuota šeštadienį.
Ką ukrainiečiai galės daryti su šiais orlaiviais
Pagrindinė „F-16“ ginkluotė – priešlėktuvinės raketos „AIM-9L Sidewinder“. Jos gaminamos nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos. Tai trumpojo nuotolio raketos, optimalus jų paleidimo nuotolis – iki 20 kilometrų. Be to, šie orlaiviai gali būti modifikuoti taip, kad juose būtų galima naudoti „IRIS-T“ trumpojo nuotolio raketas „oras-oras“, kurias ukrainiečiai naudoja oro gynybai antžeminėse sistemose.
Tikėtina, kad Rusijos aviacija stengsis nedalyvauti trumpojo nuotolio oro mūšiuose su Ukrainos pilotais. Tačiau tokios raketos vis tiek būtų naudingos prieš Rusijos sparnuotąsias raketas ar bepiločius orlaivius, jei ukrainiečiai nuspręstų naudoti „F-16“ kaip oro gynybos perėmėjus.
Danijos karinės oro pajėgos taip pat turi daugiau tolimojo nuotolio raketų „oras-oras“ – „AIM-120 AMRAAM“. Jas jau naudoja Ukraina – jos gali būti paleidžiamos iš antžeminių „NASAMS“.
Naujausios modifikacijos šių raketų veikimo nuotolis gali viršyti 120 kilometrų, tačiau europietiški „F-16“ gali naudoti ankstesnes versijas, kurių veikimo nuotolis nesiekia 100 kilometrų.
Šiems orlaiviams teks varžytis su naujesniais ir sunkesniais Rusijos orlaiviais, tarp kurių gali būti ir „Su-57“ – penktos kartos naikintuvas, sukurtas naudojant „nematomumo“ technologiją. Jie vadinami „nematomais“ orlaiviais, tačiau tai nėra visiškai tikslu: ši technologija tik sumažina matomumą, sutrumpina aptikimo atstumą – „F-16“ radarai juos aptiks, tik vėliau nei kitus Rusijos orlaivius.
Daugeliui ekspertų ypatingą susirūpinimą kelia Rusijos orlaivių ginkluotės nuotolis. Teigiama, kad galingiausios iš rusiškų raketų „R-37“ veikimo nuotolis yra 300 kilometrų, o antros pagal nuotolį raketos „R-33“ veikimo nuotolis – 160 kilometrų. Abi raketas naudoja „MiG-31“, galbūt „Su-35S“ ir „Su-57“ (pastarasis turi gabenti šią didelę raketą išorėje, o tai panaikina jo „nematomumo“ pranašumą).
Kartu su galingesniais Rusijos orlaivių radarais tai gana pavojingas derinys. Tačiau „R-37“ yra gana egzotiškas ginklas. Tai didelės ir brangios raketos. Didžioji dalis Rusijos naikintuvų yra apginkluoti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketomis, kurių ginkluotė artima europietiškų „F-16“ ginkluotei.
Be to, be nuotolio, oro mūšyje svarbūs ir kiti parametrai, iš kurių ne paskutinėje vietoje yra ir pilotų, ir štabo karininkų parengimas. Daug kas priklausys nuo oro mūšio planavimo ir valdymo.
Svarbų vaidmenį vis dar atlieka ir skraidantys rusų radarai A-50U, kurių skaičius per pastaruosius kelis mėnesius sumažėjo dviem vienetais. Todėl vis dar sunku nuspėti naikintuvų tarpusavio oro mūšių rezultatus.
Bombonešių perėmimas
F-16 turi daugiau galimybių kovoti su fronto bombonešiais „Su-34“. Šie Rusijos orlaiviai naudoja aviacines bombas su UMPK moduliais, kurie jas paverčia tiksliai valdomais tiksliaisiais šaudmenimis.
Jos numetamos iš maždaug 40–50 km atstumo, maždaug 10 000 m aukštyje. Rusijos aviacija šias bombas naudoja labai aktyviai, ir sausumos kariuomenei daugiausia būtent dėl jų pavyksta pasistūmėti į priekį keliuose fronto ruožuose.
Tačiau koviniu kursu prieš numetant bombą toks lėktuvas yra gana pažeidžiamas, o jei prieš jį veikia naikintuvas su raketa, kurios veikimo nuotolis viršija 40–50 km, „Su-34“ susiduria su didele grėsme.
Tiesa, „Su-34“ buvo sukurtas naikintuvo „Su-27“ pagrindu – tai gana manevringas orlaivis, galintis turėti elektroninių kovos priemonių sistemas. Tai nėra pats lengviausias taikinys, tačiau Rusijos karinės oro pajėgos, kaip rodo dvejų metų karo patirtis, nėra linkusios rizikuoti brangiais orlaiviais, ir vien grėsmės buvimo pakanka, kad tokios operacijos būtų apribotos.
Smūgiai į žemę
Danijos karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16AM“ ir „F-16BM“ smūgiams į antžeminius taikinius gali naudoti valdomas taktines raketas „AGM-65G Maverick“. Jas taip pat gali naudoti Nyderlandų karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“.
Danijos naikintuvai gali naudoti „GBU-12 Paveway II“ ir lazeriu valdomas valdomas bombas „GBU-24“, tam tikslui naudodami specialią kapsulę. Be to, šie orlaiviai gali naudoti „GBU-31 JDAM“ sklendžiančias bombas – jų pavyzdžiu Rusija sukūrė savo UMPK modulius.
Kitų Ukrainos šalių donorių „F-16“ yra apginkluoti maždaug tokiu pačiu komplektu – tačiau jis gali skirtis detalėmis.
Rusams susigrumti su naikintuvais, kuriuos Ukraina gaus iš savo partnerių Europoje, bus gana sunku. Tačiau kova ore ir perėmimas yra tik nedidelė dalis operacijų, kurias gali atlikti šiuolaikiniai daugiafunkciniai naikintuvai.
Pavyzdžiui, jie gali smogti antžeminiams taikiniams. Dviviečių naikintuvų pilotų mokymas gali būti tokių operacijų rengimo įrodymas. Antrasis įgulos narys tiksliai valdo tiksliuosius ginklus.
Kitas tokio mokymo įrodymas yra „tiksliosios oro amunicijos“ elementų buvimas JAV pagalbos paketuose. Nenurodoma, kokia ginkluotė bus perduoti Ukrainai.
Danijos lėktuvų arsenalas, kurį sudaro raketos „AGM-65G Maverick“, „GBU-12 Paveway II“ ir lazeriu valdomos aviacinės bombos „GBU-24“, leidžia smogti į pavienius saugomus taikinius iš arti, o didelės galios sklendžiančios bombos „GBU-31 JDAM“ leis ukrainiečiams naudoti tą pačią taktiką, kurią pastaraisiais mėnesiais taikė Rusijos pajėgos – puolimo metu išvalyti kelią.
Dar „F-16“ pasižymi didesniu maksimaliu greičiu nei „Su-34“. Kadangi tokios bombos sklendimo nuotolis priklauso nuo aukščio ir greičio paleidimo metu, tai turėtų leisti jiems paleisti bombas iš dar didesnio atstumo.
Nepaisant patobulinimų, „F-16AM“ ir „F-16BM“ nėra pritaikyti naudoti raketas „AGM-88B HARM“, kurios valdomos radaro signalais. Ukrainos aviatoriai išmoko jas paleisti iš senų sovietinių „MiG“ ir „Su“, tačiau šis pritaikymas neatskleidžia visų „HARM“ raketų galimybių, ir šio pritaikymo sėkmė yra gana ribota.
Vėlyvesnių modifikacijų „F-16“ gali naudoti specialų valdymo įrenginį „AN/ASQ-213“, kuris leidžia visapusiškai naudoti tokias raketas. Tačiau senesniuose orlaiviuose, tokius, kokius gaus Ukraina, tokio bloko naudoti negalima. Jie šias raketas naudos praktiškai tokiu pat režimu kaip ukrainiečių „MiG-29“ ar „Su-27“ – t. y. labai ribotai.
Idealiomis sąlygomis šias sudėtingas raketas prieš paleidimą galima sukonfigūruoti taip, kad jos ore atliktų konkrečią užduotį, todėl jos yra labai efektyvios. Tačiau senesniuose „MiG-29“ ar „F-16AM“ jos prieš skrydį sureguliuojamos daug grubiau, o tai labai sumažina jų efektyvumą.
Tikėtina, kad „F-16A“ ir „F-16B“ yra suderinami su priešlaivinėmis sparnuotosiomis raketomis „AGM-84 Harpoon“. Bent jau Taivano karinės oro pajėgos, ginkluotos tais pačiais lėktuvais, naudoja šias raketas. O norvegų naikintuvai taip pat gali paleisti „Penguin“ raketas. Todėl atsiradus tokiems naikintuvams, Ukrainos karinis jūrų laivynas turės daugiau galimybių kariauti jūroje.
Amerikiečių orlaiviai negali naudoti sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ / SCALP, kurias ukrainiečiai paleidžia iš senų sovietinių bombonešių „Su-24“. Tačiau danų „F-16“ gali gabenti sparnuotąsias raketas „AGM-154 Joint Standoff Weapon“, kurių veikimo nuotolis, priklausomai nuo paleidimo aukščio, yra nuo 22 iki 130 km.
Taigi, bet kuriuo atveju, nepaisant gana ribotų šių senų naikintuvų galimybių, Ukraina galės naudoti daugiau ginklų.
Nerealizuoti pajėgumai
AM ir BM serijų „F-16“ lėktuvai, kuriuos su JAV leidimu Ukrainai perduos Europos partneriai, yra gana seni. Jie buvo modernizuoti, tačiau jų funkcionalumas, palyginti su Rusijos naikintuvais, vis dar gana ribotas.
Ukraina šių orlaivių norėjo nuo 2022 m., kai pirmą kartą apie tai prakalbo. Vėliau spaudoje ne kartą pasirodė informacija apie galimybę įsigyti švediškų naikintuvų „Jas 39 Gripen“.
Įvairiu metu diskusijose apie galimą orlaivių tiekimą Ukrainai figūravo ir kiti orlaiviai – pavyzdžiui, „Eurofighter Typhoon“, „Mirage 2000“ ir „Tornado“. Šie Europos orlaiviai galėtų naudoti daugelį ginklų, kurių neturi „F-16“ – pavyzdžiui, sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“.
Ir bet kuriuo atveju – išskyrus galbūt „Tornado“ – visi kiti orlaiviai buvo pagaminti vėliau, todėl jų pajėgumai yra didesni nei „Šaltojo karo veteranų“, kurie jau turėjo būti išleisti į pensiją, bet galiausiai buvo pašaukti atgal į frontą.
Tačiau Ukraina neturi iš ko rinktis. Pagrindinė bet kokių orlaivių vertė yra jų prieinamumas, rašo BBC.
