Gamintojai naujas funkcijas diegia tuzinais; vieni rekordiškai greitai užšaldo, kiti patys bakterijas užmuša, o būna, šaldytuvai netgi moka patys pašildyti maistą.
Kai kurios funkcijos atrodo suprantamos: „No Frost“ – ir šaldytuvo vadavimą iš prisikaupusio ledo gniaužtų galima pamiršti, valio! O štai kitos ne tokios aiškios. Ar jums reikia papildomo kompresoriaus? Ar iš tiesų veikia šokinis užšaldymas? Ar bakterijos atakuoja produktus, jeigu jo šaldytuvo danga ne antibakterinė? Kam reikalingas zoninis šaldytuvas? Pasiaiškinkime.
Šokinis užšaldymas
Normali temperatūra šaldiklyje yra -18°С: tiek pakanka, kad netirptų nei ledai, nei koldūnai, nei užšaldyti vaisiai ir mėsa. Kai kurie šaldytuvai geba daugiau: superšaldymo režimu šaldiklio kameroje temperatūra nusileidžia iki -35− ar net ir -40°С. Tai praverčia, jei šaldytuvą užpildote ne nuolatos ir po truputį, o, tarkime, kartą per savaitę ir dideliu produktų kiekiu - arba jei netikėtai aplankė svečiai ir reikia skubiai atšaldyti šampaną.
Daug šiltų produktų šaldiklyje – stresas šaldytuvui. Be superšaldymo technologijos agregatas su užduotimi dorojasi, dažniau įjungdamas kompresorių, taip greičiau dyla mechanizmas, o ir elektros sąnaudos auga. Veikdamas superšaldymo režimu, kompresorius šaldantįjį skystį pumpuoja be sustojimo, kol pasiekiama reikiama temperatūra. Taip elektros sąskaita būna mažesnė, o šaldytuvas tarnauja ilgiau.
Tačiau nereikėtų užkibti ant rinkodarininkų kabliuko ir manyti, kad jūsų buitinis šaldytuvas atlieka tikrą šokinį produktų užšaldymą: tam reikėtų didelių ir galingų pramoninių šaldytuvų. Šokinio užšaldymo technologija mums padovanojo sušaldytas daržoves, kurios, ištrauktos iš šaldytuvo, nepavirsta koše: vanduo jose suledėja taip greitai, kad nespėja sudraskyti plonų augalų ląstelių sienelių. Virtuvinis šaldytuvas to nesugeba.
Antras ir trečias kompresorius
Kompresorius šaldymo ciklo pabaigoje surenka nuo šaldytuve esančių produktų šilumos garais virtusį šaldomąjį skystį ir jį suslegia. Slegiamos dujos skystėja ir surinkta šiluma kondensatoriuje išskiriama į aplinką. Paskui slėgis, o kartu ir šaldančiojo skysčio temperatūra, mažėja. Vieną kompresorių turinčiuose šaldytuvuose šaldymo ciklas bendras visoms kameroms, todėl šaldiklio ir bendros kameros temperatūrų atskirai reguliuoti negalima. Kartais, siekiant atskiro temperatūrų režimų valdymo, vieno kompresoriaus šaldytuvuose montuojamas skirstytuvas, tačiau net ir tada nepavyks, tarkime, išjungti šaldiklį ir palikti šaldymo kamerą – ar atvirkščiai. Tokias manipuliacijas galima atlikinėti, jei šaldytuve yra daugiau kompresorių – du ar trys. Be to, atskiras šaldiklio kompresorius paprastai suteikia ir superšaldymo funkciją – šaldiklyje juo galima sukurti tikrą šiaurės polių ir sumažinti temperatūrą iki −40°С.
Kelių kompresorių šaldytuvų trūkumas – ddidesnis elektros energijos suvartojimas. O be to, daugėjant kompresorių skaičiui, pasireiškia gerai žinomas dėsnis: kuo sudėtingesnis prietaisas, tuo lengviau genda. Nebrangus dviejų kompresorių šaldytuvas – daug mažiau patikimas už turintį vieną kompresorių toje pačioje kainų kategorijoje. Papildomas kompresorius – puikus dalykas, bet jo kokybės sąskaita taupyti geriau nereikia.
„No Frost“
„No Frost“ technologija supaprastino ir palengvino gyvenimą: nebereikia patiems atitirpinti šaldytuvo, ir iš storo ledo sluoksnio vaduoti mirtinai įšalusių pernykščių koldūnų. Laimei, gamintojai susiprotėjo įrengti šaldytuvuose ventiliatorius, ištraukiančius drėgną orą iš kameros, kai kompresorius periodiškai nedirba. Ant sienelių kondensuotis ir ledėti nebelieka kam, ir šaldytuvų šeimininkai gali lengviau atsikvėpti. Šaldytuvus su tokia funkcija gamina įvairūs gamintojai, tereikia atsirinkti tinkamą.
Tiesa, sausas oras šaldytuve, neaptraukiantis sniego kailiniais šaldytuvo kameros, žalingas vaisiams ir daržovėms. Kad liktų švieži ir stangrūs, jiems reikia drėgmės – antraip ji pradeda skirtis iš jų pačių ir daržo bei sodo gėrybės išdžiūsta bei suvysta.
Kompromisinis sprendimas – šaldytuvas be priverstinės oro cirkuliacijos, kuriame nesusidaro ledas.
Juose garintuvas (įrenginys, mažinantis slėgį ir šaldiklio temperatūrą) įtaisytas galinėje šaldymo kameros sienelėje, todėl šaldymas vyksta be papildomos oro cirkuliacijos, tiesiogiai nuo garintuvo – tad oras lieka drėgnas, o vaisiai ir daržovės – švieži. Šaldymo skyriuje garintuvas įtaisomas į kameros sieneles, o metalinių elementų jame nėra. Šiltas ir drėgnas oras su jais nekontaktuoja, todėl šaldiklio vidiniai paviršiai neapledėja.
Triukšmo slopinimas
Šaldytuvai šaldo, vamzdeliais varinėdami šaldantįjį skystį: šis procesas visiškai begarsis, tad dėl šaldytuvo burzgimo galima kaltinti tik kompresorių. Absoliučiai begarsis kompresorius – nepasiekiama svaja - kaip, pavyzdžiui, ir amžinasis variklis. Todėl viskas priklauso tik nuo įrenginio kokybės ir jo technologinių ypatybių: kompresoriaus kameros garso izoliacijos, tikslių sujungimų ir medžiagų. Tyliausi šiuolaikiniai šaldytuvai skleidžia 38 decibelų garsą: tai maždaug toks garsumas, kokį kelia skrendanti kamanė, ar tylus šnabždesys.
Antibakterinė danga
Geras šaldytuvas nekvepia niekuo. Jei, atvėrę dureles, jaučiate nemalonų kvapą – kažkas sugedo. Tačiau kartais netgi atsikračius seno pieno ar papuvusių daržovių, kvapo atsikratyti nepavyksta. Tai reiškia, kad ant šaldytuvo sienelių ir lentynų apsigyveno bakterijos: tai jų gyvybinės veiklos produktai taip riečia nosį.
Siekdami išvaduoti klientus nuo tokios nemalonios patirties, kai kurie gamintojai šaldytuvo vidines plastiko sieneles padengia antibakterine danga – dažniausiai tam naudojamos sidabro dalelės. Ir išties, ant tokių paviršių bakterijos kuriasi ir dauginasi nenoriai.
Atostogų režimas
Režimas „Atostogos“ – retai pasitaikanti, bet viliojanti galimybė. Atrodytų, prieš ilgam išvykstant, galima nuspausti mygtuką ir nebesirūpinti šaldytuvu. Tačiau ne viskas taip šaunu: iš tiesų, netgi režimas „atostogos“ neišsaugos pieno ar uogų šviežumo. Kai nuspaudžiate stebuklingąjį mygtuką, šaldytuvas tiesiog nustatys maksimalią temperatūrą šaldiklio kameroje – apie nulį, šaldytuve – apie +15°С. Veikdamas tokiu režimu, kompresorius rečiau įsijungia ir šaldytuvas naudoja mažiau elektros. Atspariausi produktai – tarkime, šaldytos daržovės ar kiaušiniai – iki jūsų sugrįžimo ištvers, tačiau greitai gendančius vis viena teks išmesti dar prieš išvykstant. O temperatūrą galima reguliuoti ir patiems – permokėti už atskirą mygtuką visai nebūtina.
Šaldytuvas su zonomis
Daugelis šaldytuvų gamintojų savo produkcijoje įrengia sudėtingas temperatūros ir drėgmės reguliavimo sistemas. Tai atrodo naudinga: juk daržovėms tinka drėgnas oras, o štai norint, kad ilgai šviežia išliktų mėsa, jai reikia sausos ir gan šaltos atmosferos.
Bet iš tiesų, specialių įrengimų didesnio ar mažesnio drėgnumo zonų sudarymui nereikia – užtenka natūralios konvekcijos. Šaltas oras leidžiasi žemyn kartu su drėgme, todėl apatiniai šaldytuvo skyreliai bet kuriame šaldytuve idealiai tinka vaisių ir daržovių laikymui, o viršutiniai – drėgmės nemėgstantiems produktams. Centrinės šaldytuvo lentynos tinka produktams, kuriuos reikia šaldyti stipriau – pienui ir sūriui, paukštienai ir gėrimams.
Ateities šaldytuvas
Ateinančiais dešimtmečiais mūsų laukia „protingos“ technikos bumas – įrenginiai jungsis prie interneto, ne tik atliks savo darbą, bet ir bendraus tarpusavyje su kitais įrenginiais. Ką gali daryti „protingas“ šaldytuvas? Visų pirma, aišku, pasakyti jums, kokie produktai baigiasi ir ką reikėtų įsigyti. Įrengus šaldytuve kamerą su atvaizdų atpažinimo sistema, atmintimi ir prieiga prie interneto, šaldytuvas galės šeimininkui rašyti tokius pranešimus: „Teliko du kiaušiniai“ arba „Nepamiršk nupirkti kefyro“. Šaldytuvas, kuriame įrengtas dujų analizatorius, primins apie prieš mėnesį nupirktą žuvį, kulinarinių receptų duomenų bazė pasakys, ko trūksta, kad galėtumėte išsikepti pyragą. Kai kuriuos „protingus“ įrenginius jau dabar galima užblokuoti, taip atsitveriant nuo pagundos užkąsti prieš miegą; galbūt 2050 metais šaldytuvas neleis jums imti dešimto iš eilės alaus butelio ar patars valgyti daugiau daržovių? Tik nežinia, ar dar norėsite turėti tokį šaldytuvą savo virtuvėje…
