Plastmasė nesuyra metų metus ir tai skamba ne itin gerai, ypač kai kalbame apie daiktus, kuriuos naudojame vos kelias valandas ar dar blogiau – kelias sekundes. Šiandien daugelis žmonių yra įsitikinę, jog būtų šaunu, jei visi gaminiai iš plastmasės būtų biologiškai suyrantys ir visi supūtų it lapai ar obuolio graužtukai. Tačiau tokie suyrantys maišeliai, pasirodo, yra kur kas didesnis blogis nei maišeliai iš paprasto plastiko.
Kodėl? Yra dvi biodegraduojančiojo plastiko rūšys. Pirmoji paprastai gaminama iš tam tikrų pasėlių, pavyzdžiui, kukurūzų ar bulvių, tokie maišeliai suyra esant drėgnam orui.
Antroji rūšis - plastikas sumaišytas su yrimą skatinančiomis priemaišomis. Dėl kurių jis suyra veikiamas oro ir šviesos.
Tarsi viskas aišku – šios abi plastmasės rūšis per ilga laiką suyra, tačiau iki tol spėja pridaryti bėdų.
Dauguma atliekų, kurias išmetame, ankščiau ar vėliau atsiduria sąvartynuose – didelėse duobėse ir tų duobių vis daugėja, o naukoms pradeda trūkti vietos.
Ar žinote, kad yra įstatymai, ribojantys biologiškai suyrančių atliekų, pilamų į sąvartynus, kiekius. Kodėl? Nes tokios medžiagos išskiria anglies dvideginį ir metaną – dujas, sukeliančias šiltnamio efektą, kurį kaip tik bandome sumažinti.
Štai kodėl geriau, kad suyrantis plastikas į sąvartynus nepatektų. Geriau jau paprastas plastikas ten laikytųsi tūkstančius metų, tačiau jis bent jau nekenktų aplinkai.
Kitas dalykas – ar visuose sąvartynuose yra tinkamos sąlygos atliekoms pūti?
Garbologijos specialistai (atliekas tyrinėjantys žmonės – red.) rado kelių dešimtmečių senumo puikiai išsilaikiusius, dar įmanomus perskaityti laikraščius, kurie buvo užkasti sąvartynuose kartu su kitais daiktais.
Mat plastikas, sumaišytas su yrimą skatinančiomis priemaišomis, suirs per 2-3 metus ir tai tik esant tinkamoms oro sąlygoms – veikiamas oro ir šviesos. Jei tokio plastiko atliekos patenka į vandenį – dėl šalčio ten yra dar ilgiau.Be to, į sąvartynus patekusios suyrančios pakuotės vėliau kartu su kitomis patenka pas plastiko perdirbėjus. O ten jos gali užteršti visą perdirbamos plastmasės siuntą, ir tai reiškia, kad galiausiai visa bus vėl išmesta. Tačiau liūdniausia šiose plastikinių maišelių painiavoje yra tai, kad žmonės neabejoja jog suyrantys maišeliai yra nekenksmingi aplinkai ir todėl nieko bloga juos švystelėti per langą ar laivo bortą.
O gal manote, kad suyrantį plastiką galima kompostuoti? Deja. Daugelio plastikinių gaminių negalima kompostuoti namų sąlygomis – jie paprasčiausiai nesuirs, jei ant pakuotės nėra užrašo „Galima kompostuoti“. Plastikas su priemaišomis nesuyra netgi pramoninėse kompostavimo sistemose, o iš pasėlių pagamintam plastikui reikia penkis kartus daugiau laiko negu buitinėms atliekoms. Todėl biologiškai suyrančio plastikinio maišelio kamputyje esantis užrašas „Nekenkia aplinkai“ nebūtinai atitinka tiesą.
Ką gi rinktis? Turėkite savo daugkartinio naudojimo maišelį. Jei jį palikote namuose – rinkitės pagamintą iš perdirbtos plastmasės.
