Šiuos duomenis apibendrinantis minutės trukmės vaizdo įrašas buvo sukurtas praėjusių metų pabaigoje, remiantis Kolorado universiteto daktaro Marko Tschudi surinktais palydovų bei plūdurų duomenimis. Jis atskleidė kiekvienų metų (nuo 1987 iki 2013) jūros ledo dangos pulsaciją.
Nors užšalęs Arkties paviršius nuolat kinta priklausomai nuo sezono (tai plečiasi, tai susijungia ar traukiasi), galima pastebėti, kad baigiantis beveik kiekvienai vasarai jis tampa šiek tiek mažesnis nei buvo prieš metus. Šis vaizdo įrašas sufleruoja, kodėl taip atsitinka – ledas tampa vis jaunesnis.
Arkties vandenynas nuolat praranda dalį savo tankaus, seno ledo, tačiau didelė jo dalis išlieka net šiltos vasaros metu. Dalį šio ledo išneša srovės pro Framo sąsiaurį ties Grenlandijos rytine pakrante.
Dėl šiltėjančios Arkties, kompensuojamas vis mažesnis daugiamečio ledo nuostolis. Per 25 metus vandenyno padengto bent ketverių metų senumo ledu proporcija sumažėjo nuo 26 proc. iki 7 proc., o likęs ledas daugiausia yra plonas, vienos žiemos produktas. Dėl šio nenumaldomo tirpsmo pastarųjų vasarų metu Arkties vandenynas tampa žymiai mėlynesnis, o tai sukelia grįžtamąjį ryšį ir dar labiau skatina ledo dangos mažėjimą.
AAAS sesija buvo skirta apžvelgti, kokią įtaką Arkties ledo praradimas daro daugeliui mūsų gyvenimo aspektų: pradedant komercija ar oro sąlygų kaita, baigiant nacionaliniu saugumu. Jos metu dalyviams pateiktas vaizdo įrašas buvo svarus argumentas, kviečiantis imtis veiksmų.
