Daktaras Robertas Crookallas iš Aberdyno universiteto parašė net 9 knygas apie išėjimus iš kūno.
Taigi šis reiškinys yra žinomas, tačiau ar mokslas gali patvirtinti šį fenomeną?
Kalifornijos universiteto psichologijos profesorius Charlesas Tartas atliko eksperimentą, kurio rezultatai buvo paskelbti leidinyje „American Society for Psychical Research“.
Mokslininkas fiksavo jaunos moters, tyrime pavadintos MissZ, išėjimo iš kūno patirtį. Moteris buvo kambaryje, kuriame buvo tik lova, lentyna, laikrodis ir stebėjimo langas, per kurį iš kito kambario buvo stebima ši moteris. Jai ant galvos taip pat buvo pritaisyti davikliai, registruojantys smegenų bangų veiklą. Ši išėjimo iš kūno būsena, pasak Ch.Tarto, ypatinga tuo, kad moteris paliko savo fizinį kūną ir perskaitė penkiaženklį skaičių 25132, kuris buvo užrašytas ant popieriaus skiautelės, padėtos ant lentynos virš jos.
Popieriaus skiautelė su skaičiumi buvo padėta virš lovos taip, kad ji negalėtų jo perskaityti gulėdama. Tačiau grįžusi į savo fizinį kūną, ji įvardijo teisingą skaičių. Visą eksperimento laikotarpį ji buvo stebima ir iš lovos nebuvo pakilusi.
Smegenų aktyvumo tyrimui naudotas elektroencefalografijos metodas, kuriuo matuojama smegenų biosrovė, fiksuojant elektrinius virpesius. Iš gautų signalų sprendžiama apie smegenų aktyvumą bei sąmonės būklę.
Užfiksuotų srovės virpesių priežastys nurodo fiziologinius procesus, vykstančius tarp atskirų ląstelių smegenyse, kurių elektrinės būklės pakitimai padeda smegenims perdirbti informaciją. Dėl specifinės erdvinės struktūros, generuotos atskirų neuronų, srovės susijungia taip, kad atsirandančius įvairius parametrų pakitimus galima išmatuoti.
Tirtos merginos atveju, REM ir odos reakcijos buvo registruojamos tiek prieš OBE, tiek ir per OBE būseną. Tiesa, fiksuotas didelis parametrų pokytis tuomet, kai moteris paliko fizinį kūną.
REM – tai būsena, kai žmogus sapnuoja, o jo akys greitai juda aukštyn ir žemyn. Moksliniai tyrimai įrodė, kad šie akių judesiai atitinka sapnuotojo akių judesius sapne, tai leidžia treniruotiems sąmoningiems sapnuotojams sapno metu susisiekti su išorėje esančiais mokslininkais. Dėl šio reiškinio miego fazė, kurioje sapnuojama, buvo pavadinta greito akių judėjimo miegu – REM.
Prof. Ch.Tartas priėjo išvadą: „Nors fiziologiniai duomenys yra ribojami priklausomybės nuo jos ankstesnių tyrimų ataskaitų, siejamų su fiziologinio modelio patirtimi, atrodo, jog išėjimo iš kūno būsena jai pasireiškė ne sapnuojant ir ne miegant, kadangi nebuvo sulėtėjusių alfa bangų smegenyse ir jokio aktyvumo autonominėje nervų sistemoje. Atlikti stebėjimai ir merginos pateikti visiškai teisingi atsakymai į du kontrolinius klausimus pateikia įtikinančius įrodymus, kad išėjimo iš kūno būsena turėjo parapsichologinių aplinkybių. Apibendrinant galima teigti, kad šis trumpas tyrimas parodė gana aiškią koreliaciją tarp kelių tirtos MissZ OBE patirčių ir fiziologinio modelio, pasižyminčio aukštu alfa bangų aktyvumu (be REM stadijos ar odos reakcijų) ir normaliu širdies susitraukimų dažniu.“
Tai ne tik rodo, kad išėjimo iš kūno būsena gali būti charakterizuojama neįprastomis smegenų bei kūno reakcijomis. Tyrimo dalyvė nejudėdama lovoje sugebėjo „vaikščioti“ ir perskaityti 5 skaitmenų numerį; ji taip pat nusakė teisingą poziciją popieriaus lapelio, ant kurio buvo užrašytas numeris, kuris buvo paguldytas ant lentynos, o ne atremtas į sieną tarp lentynos, kaip kad ji tikėjosi. Maža to, tikimybė 5 skaitmenų numerį teisingai atspėti iš pirmo karto (o ji būtent tai ir padarė) yra lygi vienam iš 59 tūkst.
Yra skirtumas tarp iliuzijos, kad esi kažkur kitur ir tikro matymo tikrų įvykių vykstančių vietose, kuriose fizinis kūnas neturi jokios prieigos. Šis tyrimas – dar vienas įrodymas, suteikiantis mokslinį patikimumą idėjai, kad siela egzistuoja. Arba bent jau atsiranda supratimas, kad parapsichologiniame lygmenyje yra kažkas, ko dabartinės mokslo žinios neleidžia identifikuoti, tačiau dalis žmonių tai patiria.
