Vizito metu D.Pavalkis susitiko ne tik su CERN vadovybe, bet ir su čia dirbančiais lietuviais mokslininkais bei praktiką atliekančiais studentais. „CERN šiuo metu dirba 12 tautiečių. Sąlygos juos, žinoma, tenkina, jie gauna normalias europines algas. Bet ten yra griežti kontraktai, 3–5 metų trukmės, kuriems pasibaigus tenka grįžti“, – teigė Lietuvos delegacijai vadovavęs ministras.
Tuo pačiu jis pastebėjo, kad iki šiol Lietuva menkai išnaudodavo galimybes siųsti į CERN mokytojų grupes švietimo tikslais. Tam žadama skirti daugiau dėmesio. „Fizikai mokytojai po apsilankymo sakė, kad dabar ne tik turės, ką mokiniams papasakoti, bet ir žinos, kaip geriau juos agituoti. Jie taip pat ragino skirti daugiau lėšų, kad šioje laboratorijoje galėtų apsilankyti ir kiti mokytojai ar net mokiniai, pavyzdžiui, geriausiai besimokantys fiziką, olimpiadų laimėtojai. Šį klausimą apsvarstysime“, – sakė D.Pavalkis.
Neseniai žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Didžiojo hadronų greitintuvo projektą ateityje numatoma plėsti – statyti keliskart didesnį įrenginį, kuris leis atlikti dar tikslesnius matavimus. Švietimo ir mokslo ministras patvirtino, kad apie šiuos planus taip pat buvo kalbama susitikimo su CERN atstovais metu, tačiau kol kas neaišku, ar lietuviams teks prie jo prisidėti.
„CERN specialistais yra pilnai apsirūpinę – čia labiau šalių interesas žmonių ten nusiųsti. Tai yra neįkainuojama patirtis, žinios, perspektyvos. Šalims yra sudaromos kvotos ir Lietuva savo galimybes išnaudoja. Iki šiol neišnaudojome tik mokytojų stažuočių kvotos“, – kalbėjo D.Pavalkis.
Lietuvos ir CERN bendradarbiavimas prasidėjo 2004 metais, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos institucijų dalyvavimo CERN atliekamuose didelių energijų dalelių fizikos bandymuose.
