Kaip šiltėjantis klimatas paveiks žmoniją per artimiausius dešimtmečius? Praėjusią savaitę Japonijos mieste Jokohamoje apie tai diskutavę pasaulio mokslininkai sutarė, kad lengva nebus.
Pirmadienį paviešintame JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) dokumente teigiama, kad pasaulinio atšilimo poveikį pajus visi Žemės gyventojai.
„Niekas šioje planetoje neliks nepaliestas klimato kaitos“, – įspėjo IPCC vadovas Rajendra Pachauri.
Žmonėms teks kraustytis
Studijoje, parengtoje remiantis maždaug 12 tūkst. mokslinių darbų, prognozuojama, kad per ateinančius 20–30 metų gerokai sumenks javų derlius, dėl žuvų migracijos ištuštės dalis žvejybos plotų, seks gėlo vandens ištekliai. Dėl šių veiksnių skurdesnių šalių gyventojai dar labiau skurs, o dalis jų aktyviai migruos į turtingesnes.
Žmonės bus priversti palikti namus ir dėl potvynių. Toks scenarijus labiausiai gresia Pietryčių Azijos gyventojams ir tokioms Europos valstybėms kaip Jungtinė Karalystė ar Nyderlandai.
Teigiama, kad padidės mirtingumas dėl karščio. Ypač pažeidžiami žmonės, kurie daug dirba lauke, pavyzdžiui, statybininkai ar ūkių darbininkai.
Nenori gąsdinti
„Anksčiau tiktai manėme, kad atšilimas vyksta. O dabar turime nepaneigiamų įrodymų, kad tai realybė“, – sakė vienas ataskaitos autorių Saleemulas Huqas.
Tiesa, mokslininkai stengėsi nedramatizuoti padėties.
Ataskaitos vadovas Chrisas Fieldas pabrėžė, kad kai kurie procesai nesustabdomi, bet žmonės vis dar gali išvengti katastrofos mažindami taršą ir išmokdami prisitaikyti.
„Klimato kaita – labai svarbu, bet turime priemonių, kurios padės efektyviai su ja kovoti. Mums tereikia sumanumo“, – drąsino Ch.Fieldas.
Ruošiasi ir Lietuva
Neabejojama, kad pasaulinio atšilimo poveikį pajus ir Lietuva. 2012 m. patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje prognozuojamas klimato ekstremalumo didėjimas, kuris pasireikš stipriomis liūtimis, staigiais atlydžiais ir speigais, ilgalaikėmis sausromis ar dideliais karščiais.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėjos Stasilės Znutienės teigimu, pokyčiai juntami jau dabar, o kas bus ateityje, nelengva prognozuoti.
„Klimato šiltėjimo poveikis yra įvairialypis. Pavyzdžiui, kai kurie žemdirbiai džiaugiasi, nes mūsų klimatas tinkamesnis kai kurioms kviečių rūšims auginti. Bet yra ir blogoji pusė – iššąla žiemkenčiai.
Viena vertus, žmonės mažiau moka už šildymą, bet kyla uraganai, kyla didesni potvyniai. Yra atlikti tyrimai, pagal kuriuos Baltijos jūros vanduo gali pakilti iki pusės metro ir apsemti dalį Klaipėdos, Palangos“, – „Lietuvos rytui“ teigė S.Znutienė.
Specialistė teigė, jog Lietuva imasi priemonių, kad prisitaikytų prie besikeičiančių gamtos sąlygų.
Neskaitant įsipareigojimo mažinti taršą, šalis imsis kitų prevencinių darbų: tokių kaip apsemiamų vietovių kelių aukštinimas ar požeminių elektros kabelių tiesimas, kad laidų nenutrauktų audros verčiami medžiai.
