Forma, vadinama hemiheliksu (angl. hemihelix), tikrai nėra naujiena. Norint ją išgauti, tereikia susukti telefono laidą į kitą pusę. Tai padarę mokslininkai susimąstė, ar trimatės struktūros, kurias jie išgavo, susiformavo atsitiktinai, ar čia dalyvauja jų susidarymą nulemiantys specifiniai veiksniai?
Tyrėjai pabandė atsakyti į šį klausimą eksperimentu, kuomet ištempė ir vėl atleido gumines atraižas, taip stebėdami spiralės formavimąsi. Tačiau bandydami kurti „hemihelines“ formas jie pastebėjo, kad naudojant įvairių ilgių ir pločių juosteles ne visada susikuria taisyklinga spyruoklė.
„Tikėjomės, kad visos šios medžiagos juostelės tiesiog sulinks į ritinį“, – sakė Harvardo medžiagų mokslo daktaras Davidas Clarke. Vietoje to paaiškėjo, kad šis bandymas atskleidžia kur kas daugiau nei buvo tikėtasi: tik tam tikro pločio juostelės (priklausomai nuo jų ilgio) natūraliai virsta telefono laidą primenančia spirale. Bet esant kitiems pločio ir aukščio santykiams, guminė spiralė nesitransformuoja į hemiheliksą.
„Žinios, kaip natūraliai išgauti hemiheliksą, gali labai praversti, – teigė šio tyrimo bendraautorė Katia Bertoldi – Jeigu sukonstruosite visas medžiagas teisingai, galėsite išgauti įvairias formas ir prognozuoti, kaip jos atrodys. Taip atsiras galimybė kurti sudėtingesnių formų prietaisus.“
Tokie prietaisai galės skleisti šviesą kitokiais, netradiciniais būdais. Šis išradimas ateityje taip pat leis kurti naujus vingius nanojutiklių, rezonatorių ir elektromagnetinių bangų amortizatorių konstrukcijose. Mokslininkai jau domisi mažyčių aukso juostelių charakteristikomis, bandydami išgauti hemihelikso formą.
