Internete anksčiau milžiniško populiarumo sulaukė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip iš parko bėga bizonų banda. Po kelių dienų šioje vietovėje įvyko 4,8 balo stiprumo žemės drebėjimas – jis buvo galingiausias per pastaruosius tris dešimtmečius. Šie nerimą keliantys ženklai paskatino gandus, esą Jeloustoune esantis milžiniškas ugnikalnis bunda.
Prieš 640 tūkst. metų įvykęs jo išsiveržimas turėjo katastrofiškų padarinių: didelė dalis Šiaurės Amerikos buvo padengta kelių centimetrų storio pelenų sluoksniu, tai turėjo ilgalaikių pasekmių Žemės klimatui.
Tačiau ekspertai ramina, kad kol kas dėl ugnikalnio nerimauti neverta, praneša Phys.org.
Kvėpavimas drebina žemę
Jeloustouno nacionalinio parko atstovas Alas Nashas tikina, kad gyvūnų elgesys yra normalus. „Iš parko neseniai pasitraukė bizonų, briedžių ir kitų gyvūnų bandos, – sakė jis. – Tačiau šiuo metu jie migruoja į pietus, kur tikisi rasti maisto, o vėliau sugrįš.“
Žemės drebėjimas ugnikalnio taip pat nepažadino. „Jis buvo stipriausias per 30 metų, bet ne toks galingas“, – sakė vulkanų ekspertas Peteris Cervellis iš JAV Geologijos tarnybos.
Šiame parke žemės drebėjimai nėra retenybė: kasmet čia įvyksta nuo tūkstančio iki 3 tūkstančių įvairaus galingumo drebėjimų.
Kaip ir daugelis panašių ugnikalnių, Jeloustouno vulkanas „kvėpuoja“ – po žeme esanti magma juda bei turi pakilimo ir nuslūgimo fazes.
Kadangi Jeloustoune žemės plutos storis siekia tik 6–10 km (kitur vidutinis plutos storis siekia 24 km), magmos judėjimas čia yra labiau juntamas. „Pastaruoju metu, per paskutinį pusmetį, vyksta pakilimas, – sakė P.Cervellis. – Ko gero, tai paaiškina paskutinį žemės drebėjimą.“
Labiau tikėtinas asteroido smūgis
Tačiau ugnikalnių ekspertas paneigė gandus apie artėjantį išsiveržimą: „Kol kas Jeloustoune nepastebėjau nieko, kas verstų mane baimintis ar galvoti apie artėjantį išsiveržimą.“
„Žinoma, mes visada esame pasiruošę staigmenoms ir neteigiame, kad viską idealiai suprantame“, – pridūrė P.Cervellis. Bet vyras prognozuoja, kad milžiniško ugnikalnio išsiveržimas artimiausius 10 tūkst. metų neįvyks.
Vulkanologai remiasi dešimčių įrenginių, tokių kaip GPS imtuvai ir seismometrai, duomenimis, kurie fiksuoja milžinišką Jeloustouno ugnikalnį (jo magma plyti 88 km ilgio, 29 km pločio ir 14 km gylio ertmėje).
Geologas Ilya Bindemanas, remdamasis vulkaninių akmenų mineralų izotopų analize, pateikia dar optimistiškesnę prognozę. „Mes žinome jo elgseną praeityje ir mes žinome, kokioje stadijoje Jeloustounas yra dabar, – sakė Oregono universiteto profesorius. – Kalderos ciklai trunka galbūt keletą milijonų metų. Nemanau, kad greitu metu įvyks dar vienas didelis išsiveržimas – nebent po vieno ar dviejų milijonų metų.“
Išsiveržus tokiam milžiniškam ugnikalniui, kelių šimtų kilometrų spinduliu žūtų bet kokia gyvybė, o Šiaurės Amerika būtų padengta pelenais. Tai suduotų smūgį žemės ūkiui, o planetos klimatas atvėstų mažiausiai dešimtmečiui.
Paskutinį kartą tokio masto išsiveržimas įvyko prieš 70 tūkst. metų Indonezijoje. Bet ekspertai įsitikinę: mūsų kartai toks įvykis negresia. „Greičiau jau sulauksime didžiulio asteroido smūgio“, – sakė P.Cervellis.
Parengė Gediminas Gasiulis
