„117 elemento kūrimas yra absoliuti riba to, kas dabar įmanoma, – sakė prof. Davidas Hinde iš Australijos nacionalinio universiteto, vienas iš „Physics Review Letters“ išspausdinto straipsnio autorių. – Todėl netgi kelių atomų sukūrimas ir identifikavimas yra triumfas.“
D.Hinde buvo GSI laboratorijos Vokietijoje, kur buvo jungiami kalcis-48 ir berklis-249, komandoje. Tai nelengva, nes sunku sukurti bent kiek daugiau berklio 249, o jo skilimo pusperiodis yra 320 dienų. Maždaug po metų bus likę pusė pagamino kiekio, tad jo transportavimas ir gryninimas negali laukti. Gautas produktas, kaip ir visi sunkesni už šviną atomai, nestabilus.
Stebėdama skleidžiamas alfa daleles (helio branduolius), komanda padarė išvadą, kad jos buvo dviejų skilimo grandinių produktas, kurios abi kilo iš atomo, turinčio 117 protonų ir 177 neutronus. Vienoje grandinėje buvo 270Db (dubnio) ir 266Lr (laurencio) izotopai. Laurencio izotope buvo 4 neutronais daugiau nei anksčiau žinotame aukščiausiame laurencio izotope.
Paprastai didelių atomų skilimo pusperiodis trumpesnis, tai yra, didėjant masei, jie greičiau skyla. Tačiau egzistuoja vadinamos stabilumo salos ir autoriai mano, kad vienos valandos 270Db skilimo pusperiodis žymi svarbų žingsnį link dar ilgiau gyvuojančių supersunkių elementų branduolių, įsikūrusių „stabilumo salose“.
Kūrimo procesą pavadinti efektyviu sunku – sukurti vos keturi 117 elemeto atomai. Kaip bebūtų, remiantis šiuo darbu, elementas 117 tikriausiai bus pripažintas.
Elementas 117 yra naujausias iš šešių elementų, apie kuriuos pirmiausia paskelbė Jungtinis branduolinių tyrimų institutas Rusijoje. Iš jų 113, 115 ir 118 dar nepatvirtinti, nors dėl pirmų dviejų jau gauta pareiškimų.
Toks mažas medžiagos pavyzdys neleidžia daug sužinoti apie elemento 117 chemines savybes. Ununseptiumo vieta periodinėje sistemoje yra po halogenais, tokiais kaip fluoras ir chloras, bet gebėjimas perimti elektronus, dėl ko halogenai tokie reaktyvūs, leidžiantis lentele žemyn, silpnėja, ir manoma, kad jei kada nors bus sukurta pakankamai medžiagos, kad būtų galima stebėti jos chemines savybes, labiau tikėtina, kad jis praras elektronus, o ne prisitrauks.
