Neandertaliečių ir denisoviečių genomai gana panašūs į mūsų, tačiau žinome išskirtinius jų bruožus, pvz., cilindro formos krūtinė bei proporcingai trumpesnės galūnės. Galbūt taip yra todėl, kad šių bruožų susikūrimą lėmė ne skirtingi genetiniai kodai, o nevienoda genų raiška vystymosi metu.
Šią galimybę jau pradėjo tirti Liranas Carmelis kartu su kolegomis Jeruzalės hebrajų universitete Izraelyje. Jie sukūrė pirmąsias šių išnykusių žmonių genų aktyvumo struktūras ir palygino jas su modernaus žmogaus genų struktūra.
Jeigu genas pažymimas chemikalu, kurio sudėtyje yra metilo grupė, jo aktyvumas paprastai sumažėja. L.Carmelio komanda, tirdama tris kartas, sugebėjo nustatyti apie 2000 genų, kurie į metilo grupę reagavo skirtingai. Rezultatai parodė, kad šiuolaikinio žmogaus genų metilinimui ypač jautrūs genai, siejami su sveikatos bei neurologiniais sutrikimais.
„Mes matome ryšį su tokiomis ligomis kaip šizofrenija, autizmas ir Alzheimerio liga, – sakė L.Carmelis. – Galbūt, pastarieji mūsų smegenyse įvykę genų aktyvumo pokyčiai taip pat paskatino psichikos sutrikimus?“
Parengta pagal „New Scientist“
