Taip Lietuvos mokslo situaciją piešia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės (MOSTA) centras, parengęs naują ataskaitą. Joje apžvelgiami šalies mokslo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rodikliai.
Centro duomenimis, išlaidos MTEP šalyje auga, tačiau nuo ES vidurkio vis dar atsiliekama daugiau nei dukart. Tarptautiniams tyrimams Lietuva skiria net 5 kartus mažiau lėšų nei vidutiniškai ES.
Be to, nors ES didžiausias mokslo srities finansuotojas yra verslas, Lietuvoje situacija atvirkštinė: daugiau investuoja viešasis sektorius. Privačiame sektoriuje vykdomam MTEP Lietuvoje skiriama apie 20 kartų mažiau nei vidutiniškai Bendrijoje.
„Lietuvoje verslo įmonės skiria mažiau lėšų MTEP, o taip pat ir gauna iš viešojo sektoriaus mažiau nei ES vidurkis. Tai susiję su tuo, kad Lietuvoje didžiausią pridėtinę vertę sukuria ne pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos įmonės, kadangi jų nėra daug, o tie sektoriai, kurių konkurencingumas grįstas žemesne gamybos veiksnių (ypač darbo) kaina ir augančiu produktyvumu, kurį paskatino technologinė modernizacija. Tokie sektoriai santykiniai mažai investuoja į MTEP ir inovacijas“, – sakė MOSTA analitikė Kristina Masevičiūtė.
Lietuvoje egzistuoja ne viena priemonė, skatinanti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Besirengiant ateinančiam ES struktūrinės paramos periodui, Lietuva rengė Sumanios specializacijos strateginę programą. Nustatant jos prioritetus siekiama sutelkti skirtingose srityse egzistuojančius gebėjimus ir infrastruktūrą. Tikimasi, kad tai paskatins glaudesnį bendradarbiavimą ir leis suburti kritinę verslo ir mokslo dalyvių masę.
Traukia užsienis
Lietuvoje tyrėjų skaičius per pastarąjį dešimtmetį augo, o 2012 metais sudarė beveik procentą šalies užimtųjų. Dauguma aukštojo mokslo sektoriaus tyrėjų – 25–34 metų. Be to, Lietuva yra viena iš lyderių pagal moterų tyrėjų dalį.
Nerimą kelianti tendencija – netolygi protų cirkuliacija: iš Lietuvos tyrėjai išvyksta dažniau nei užsienio tyrėjai atvyksta į Lietuvą. Net penktadalis Lietuvos pilietybę turinčių doktorantų studijuoja ne Lietuvoje, o kitoje ES valstybėje. Daugelis jų jau magistro studijas pabaigė ne gimtinėje. Ir tik 2 proc. Lietuvoje siekiančių daktaro laipsnio yra užsieniečiai.
Tai yra vienas iš ženklų, liudijančių, kad mokslinių tyrimų sistema nėra pakankamai patraukli tarptautiniu mastu.
„Lietuva šiame protų cirkuliacijos procese yra labiau tyrėjų donorė nei gavėja. Kodėl tyrėjams MTEP sistema gali būti nepatraukli? 46 proc. Lietuvos tyrėjų dėstymui skiria daugiau nei pusę savo darbo laiko. Vakarų Europos šalyse daugiau nei pusė tyrėjų dėstymui skiria mažiau nei ketvirtadalį savo darbo laiko. Taigi jie daugiau laiko skiria moksliniams tyrimams“, – teigė K.Masevičiūtė.
Ji pridūrė, kad mokslo sistemos patrauklumui svarbios ne tik tyrėjų darbo sąlygos, bet ir moderni infrastruktūra. Tam pastaruoju metu Lietuvoje buvo skiriamas didelis dėmesys: nuo 2007-ųjų įkurti penki Slėniai – integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai.
Investicijas atsispindi statistika: 2011-aisiais pagal MTEP išlaidų dalį, skirtą ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, Lietuva ES nusileido tik Estijai.
