Lietuvis su kolegomis tyrinėjo tarpusavyje susijungusių atomų ir molekulių darinius (dar vadinamus klasteriais), kurių fizikinės bei cheminės savybės smarkiai priklauso nuo atomų išsidėstymo bei judėjimo.
Naudodami pažangią lazerinę technologiją mokslininkai sužadino klasterių, susidedančių iš vienos acetileno molekulės bei vieno helio atomo, sukimąsi ir analizavo šių miniatiūrinių dalelių judėjimą.
„Kvantinėje mechanikoje atomų sukimasis yra aprašomas bangų paketais (angl. rotational wavepackets). Sekdami bangų paketus, arba, kitaip tariant, klasterio sukimąsi, mes galėjome detaliai suprasti, kaip atomai juda ir sąveikauja tarpusavyje. Šis metodas taip pat suteikia galimybę gauti žymiai išsamesnės informacijos nei iki šiol naudota tradicinė spektroskopija“, – aiškino G.Galinis.
Tyrimų rezultatai patvirtino iki šiol turėtus teorinius spėjimus, kad helio atomo ir acetileno molekulės klasteryje helio atomas juda beveik laisvai apie acetileno molekulę. Tokioje sistemoje nėra griežtai apibrėžtos struktūros ir helio atomo judėjimas labiau primena skysčių judėjimą.
Šie tyrimų rezultatai bei planuojami tolimesni matavimai gali padėti atskleisti molekulinio supertakumo (angl. molecular superfluidity) ypatumus: pavyzdžiui, kiek helio atomų reikia ir kaip išsidėsčiusių, kad pasireikštų supertakumo fenomenas?
G.Galinis pridūrė, kad tyrimo metodologija gali būti panaudota ir nanodalelių tyrimams. „Nanodalelės, kaip ypatingai maži konstrukciniai vienetai, turi begalę potencialių ir esamų pritaikymų: medicinoje jos gali būti pritaikomos vėžio gydymo terapijoje bei vaistų gabenimui, energijos pramonėje – didinti saulės elementų efektyvumą, taip pat naujų pažangių medžiagų kūrimui“, – sakė jaunasis mokslininkas.
Šis mokslinis darbas, atliktas Harwello mokslo slėnyje, Centrinėje lazerių laboratorijoje, sudaro didžiąją dalį G.Galinio doktorantūros disertacijos. Jos gynimas numatomas artimiausiais mėnesiais.
Ko imsis toliau, lietuvis dar galvoja, bet jau turi viliojančių pasiūlymų: „Yra minčių kurti nanotechnologijų verslą Anglijoje, be to, gavau pasiūlymą važiuoti į Norvegiją vystyti saulės elementų, sudarytų iš nanodalelių, technologiją. Neatmetu ir galimybės ateityje sugrįžti į Lietuvą.“
Minėtas mokslinis tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant šešioms mokslo institucijoms iš Anglijos, Prancūzijos bei Vokietijos, jam vadovavo Lesterio universiteto komanda. Straipsnis apie jį praėjusią savaitę buvo publikuotas prestižiniame akademiniame žurnale „Physical Review Letters“.
