Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, vidutinė oro temperatūra pasaulyje nuo 1998 iki 2012 metų padidėjo maždaug 0,05 laipsnio pagal Celsijų. Palyginimui, 1951–2012 metų vidurkis siekė 0,12 °C, pastebi BBC.
Tokiam temperatūros augimo sulėtėjimui mokslininkai sugalvojo daugybę teorijų. Pavyzdžiui, kad atmosferos teršalai atspindi dalį Saulės spindulių atgal į kosmosą. Arba kad klimatą keičia ne tik žmogaus veikla, bet ir ugnikalnių bei Saulės aktyvumo pokyčiai.
O pastaruoju metu ekspertų žvilgsniai nukrypo į vandenynus. Pernai vieno tyrimo autoriai svarstė, kad pasaulio oro temperatūros augimą stabdo Ramiojo vandenyno šaltosios srovės.
Naujausiame darbe, kurį publikavo žurnalas „Science“, mokslininkai atkreipia dėmesį į kitus – Atlanto ir Pietų – vandenynus.
Ekspertų komanda, kuriai vadovavo Vašingtono universiteto profesorius Ka-Kit Tungas, teigia radę įrodymų, kad šių vandenynų srovės „nuskandina“ karštį į giliuosius vandenius, tokiu būdu vėsindamos orą.
Jie remiasi stebėjimais, kurie atliekami įrenginiais „Argo“ vandenyno gelmėse, iki 2 km gylio.
Artėja karščio banga
Mokslininkai teigia, kad panaši situacija buvo susiklosčiusi 1945–1975 metais: Atlanto vandenyno srovės į gilumą nešė šilumą, o žmonės baiminosi naujo ledynmečio.
Vis dėlto nuo 1976-ųjų srovės „apsivertė“ ir į paviršių jau nešė šilumą, o tai prisidėjo ir prie pasaulio temperatūros augimo.
Apie 2000-uosius šiltos Atlanto bei Pietų vandenynų srovės vėl ėmė plūsti į gilumą, todėl pasaulio oro temperatūra nustojo taip smarkiai kilti ir 1998 metais pasiektas rekordas liko nepagerintas.
„Šios srovės mums labai daug atskleidė, – sako K.Tungas. – Manau, galima sutarti, kad jos nuneša šilumą į 700 metrų ir didesnį gylį Atlanto bei Pietų vandenynuose, o ne Ramiajame vandenyne.“
Anot jo, srovių temperatūrą reguliuoja vandens druskingumas. Mokslininkas pastebėjo, kad šis ciklas kartojasi kas maždaug 70 metų, o „šalčio era“ turėtų baigtis po maždaug dešimtmečio.
„Mes, galbūt, dar turime apie 10 metų, gal mažiau, nes dėl visuotinio atšilimo ištirpsta dar daugiau ledo, o šis greičiau „atskiedžia“ šiaurinę Atlanto vandenyno dalį“, – aiškino K.Tungas.
Kiti mokslininkai pripažįsta, kad Atlanto vandenynas atlieka reikšmingą vaidmenį, tačiau norint įsitikinti hipoteze apie jo srovių ciklus reikia ilgalaikių tyrimų.