N.Girnius gimė ir gyveno netoli Bostono miesto (Masačusetsas, JAV) lietuvių šeimoje. Virusais ir kitais mikroorganizmais ji susidomėjo dar vaikystėje: „Stebėjausi, kad toks mažytis organizmas gali taip lengvai įveikti kur kas didesnius gyvius!“
Skaitydama mokslines knygas ji gilino žinias ir plėtė akiratį, o baigusi mokyklą įstojo į Masačusetso technologijų institutą (MIT). Čia moteris atliko įvairaus pobūdžio tyrimus, siekdama nuspręsti, kokia sritis jai labiausiai patinka.
„Nusprendžiau, kad man įdomiausia dirbti su žmonių ligomis, ypač vėžiu. Gavusi bakalauro diplomą dvejus metus dirbau MIT laboratorijoje su projektu, kuriuo bandėme perprasti, kaip atsiranda kasos vėžys. Šio projekto metu nustatėme, kad, esant teisingoms sąlygoms, vėžį gali sukelti įvairios kasos ląstelės“, – sakė N.Girnius.
Stodama į Masačusetso medicinos mokyklą lietuvių kilmės mokslininkė nusprendė padaryti pertrauką vėžio tyrimuose ir pakeisti veiklos kryptį. Tačiau kitos sritys jai nepasirodė tokios patrauklios, todėl po metų ji nusprendė tęsti vėžio tyrimus Rogerio Daviso laboratorijoje.
Šiuo metu jos tikslas – suprasti, kaip tam tikri baltymai paveikia ląsteles. „Tai labai svarbu, nes jau sukurti vaistai, kurie šį baltymą išjungia. Jais būtų galima gydyti cukraligę, tačiau nėra žinoma, kaip tai paveiks kitas ląsteles. Ar tai gali sukelti vėžį? To dar nežinome“, – aiškino N.Girnius.
Daktaro diplomo siekianti mokslininkė užsimena anksčiau svarsčiusi atvykti į Lietuvą padirbėti kokioje nors laboratorijoje, tačiau to padaryti nepavyko. Dabar ji abejoja, ar tam dar kada pasiryžtų.
„Metams bėgant šaknys įauga vis giliau, tad persikelti gyventi į kitą šalį būtų tikrai sunku. Man labai liūdna apie tai galvoti, nes kaskart apsilankius Lietuvoje pajuntu, kad čia – namai. Galbūt keista girdėti, kad užsienietė taip galvotų, bet tikrai nesijaučiu amerikiete. Vis tiek Lietuvoje kažkas kitaip“, – teigė pašnekovė.
Nepaisant to, ji niekada nepamiršta savo tėvų gimtinės. Ir nors negyveno Lietuvoje, mokslininkė puikiai supranta lietuviškai ir laisvai bendrauja šia kalba. Jos visas tris dukras išmokė Nomedos tėvai. Ši tradicija tęsiama ir mokslininkės šeimoje: „Net mano vyras, kuris yra ne lietuvis, pramoko lietuvių kalbą pakankamai, kad galėtų susišnekėti. Jis su vaikais taip pat šneka tik lietuviškai.“
N.Girnius rugsėjį atvyks į Lietuvą ir skaitys pranešimą konferencijoje, skirtoje MAP kinazėms (angl. Mitogen-Activated Protein kinases; jos reguliuoja ląstelių dalijimąsi ir jų atsaką į stresą).
Konferencija vyks rugsėjo 10–12 dienomis „Litexpo“ parodų centre, kartu su tarptautiniu mokslininkų forumu „Life Sciences Baltics 2014“. Šioje konferencijoje dalyvaus per 100 mokslininkų ir 28 pranešėjai iš Lietuvos, Lenkijos Graikijos, Izraelio, JAV, Kanados, Šveicarijos, Vokietijos, Singapūro, Italijos, Indijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Suomijos.
