Ateitis, kuomet galėsime tiesiog pagalvoti savo žinią į kito žmogaus smegenis ir jis ją gaus net būdamas kitame pasaulio krašte, šiek tiek priartėjo. Taip, iki visiškos telepatijos dar klaikiai toli, iki automobilio valdymo mintimis tiesiog toli, tačiau tai jau išmatuojamas atstumas, o ne begalybė.
JAV, Izraelio, Ispanijos ir Prancūzijos mokslininkų komanda pasitelkė daugybę naujausių technologijų, kurios ir įgalino perduoti tam tikrą žinutę iš žmogaus esančio Indijoje smegenų į kito eksperimento dalyvio Prancūzijoje smegenis. Ir tam neprireikė kišti po oda kokių nors jutiklių, daviklių ar jungtis prie nervų.
„Mes norėjome nustatyti ar įmanoma tiesiogiai perduoti mintį, nuskaičius vieno žmogaus smegenų aktyvumą ir persiuntus jį į kito žmogaus smegenis. Ir padaryti tai norėjome didžiuliu atstumu, naudodamiesi dabar egzistuojančiomis ryšio priemonėmis“, – sakė vienas idėjos autorių, Harvardo Medicinos mokyklos neurologijos profesorius Alvaro Pascualis-Leone.
„Vienas tokių ryšio kanalų, aišku yra internetas. Taigi išsikėlėme užduotį: „Ar galime sukurti būdą, kaip nenaudojant kalbos ar spausdinimo internetu užmegzti tiesioginį ryšį tarp dviejų subjektų – kurių vienas yra Prancūzijoje, o kitas Indijoje – smegenų?“
Tai pavyko atlikti pasitelkus prie interneto prijungtą elektroencefalogramos įrenginį ir roboto valdomą elektromagnetinį smegenų žievės stimuliatorių. Smegenų bangų nuskaitymo įranga buvo ta pati, kuri naudojama smegenų bangų persiuntimui į kompiuterį.
Minties „siuntėjui“ prie skalpo buvo pritvirtinti elektrodai, kurie fiksavo elektros impulsus, kurie kyla smegenyse jam kažką galvojant. Ligi šiol toks metodas buvo naudojamas kompiuterio valdymui – pasiųstą mintį kompiuteris paverčia signalu roboto rankai ar nuotoliniu būdų valdomai įrangai. Jau prieš kokius metus tokia įranga sėkmingai buvo išmėginta su visiškai paralyžiuotais ligoniais, kurie smegenimis galėjo valdyti roboto ranką.
Šiuo atveju nuskaitytas signalas buvo internetu siunčiamas į kitą pasaulio kraštą, o ten elektromagnetinis stimuliatorius tą signalą perdavė tiesiai į kito žmogaus smegenis.
Eksperimente dalyvavo keturi žmonės – vienas per sąsają „smegenys-kompiuteris“ siuntė mintis , o kiti trys jas priėmė per sąsają „kompiuteris-smegenys“. Kadangi kol kas tokiu būdu perduoti kažkokią įprastą mintį (pvz. „Ei, ką yra“) dar nėra realu, mokslininkai nutarė ją perduoti binariniu kodu.
Taigi, nutarus siųsti du žodžius – „Ciao“ ir „Hola“ – jų simboliai buvo konvertuoti į kompiuterio kalbą (binarinis kodas susideda tik iš dviejų simbolių – 0 ir 1). Tuomet virtę nuliukų ir vienetukų eilute žodžiai buvo parodyti minties siuntėjui ir jo buvo paprašyta perduodant vienetuką įsivaizduoti, kad judina ranką, o nuliuką – kad judina koją. Nuskaityta elektroencefalograma persiųsta internetu virto dviejų tipų impulsais perduodamai minčių „imtuvams“.
Mintis priimantiems žmonėms buvo uždengtos akys ir ausys, o smegenų stimuliatoriaus perduodamą kodą jie juto, kaip ryškius šviesos blyksnius. Jei blyksnis pasirodo vienoje vietoje, tai vienetas, o jei kitoje – nulis. Visi perduotus žodžius priėmė tiksliai, tad minčių perdavimo eksperimentas pavyko.
Gal pasijutote nusivylę? Be reikalo. Galbūt tai kol kas lėtas ir labai netobulas bendravimo būdas, tačiau net šį jau galima taikyti mėginant užmegzti ryšį su insultą patyrusiais ar komoje esančiais žmonėmis. Šiaip ar taip, o ir pirma kibirkštėlė ebonito lazdelėje niekam nekėlė minčių apie išmaniuosius telefonus, tačiau be jos nebūtų ir jų.
„Mes tikimės, kad netolimoje ateity kompiuteris galės tiesiogiai ir lengvai bendrauti su žmogaus smegenimis, taip galima bus užmegzti ir ryšį su mašinomis ir tarp dviejų žmonių“, – jau dabar sako eksperimento autoriai ir iškart imasi svarstyti, kaip atsiradus telepatijai reikės keisti teisines ir moralės normas…
Skuba, aišku. Bet negi mokslininkams išaiškinsi, kad binarinio kodo šiaip jau žmonės šifruoti nemoka, reikia bent jau raides jų smegenims parodyti.
