Dabar visa tai skamba lyg mokslinė fantastika, bet Izraelio kompanija „Abracadabra Robotics“ jau žengė pirmuosius žingsnius link šios vizijos pavertimo realybe.
Jų naudojamas robotas technologijomis besidomintiems žmonėms yra puikiai žinomas – tai bendrovės „Aldebaran Robotics“ pagamintas humanoidas „Nao“. Kiti jį jau išmokė šokti, dainuoti, žaisti futbolą, o Izraelio bendrovė juo išbando savąsias technologijas.
Robotas pranoko slaugę
Ketverius metus su šiuo projektu dirbanti „Abracadabra Robotics“ technologijų vadovė Marina Fridin teigia, kad pirmuosius bandymus nuspręsta atlikti su vystymosi sutrikimų turinčiais vaikais. Robotas tapo savotišku vaikų mokytoju – jis buvo užprogramuotas bendrauti, skirti įvairias užduotis, skatinti ir motyvuoti.
Netrukus ji parodė vieno bandymo vaizdo įrašą: cerebriniu paralyžiumi serganti, su žmonėmis nebendraujanti mergaitė klausosi, kaip „Nao“ su ja šneka, dainuoja hebrajų kalba. Tuomet robotas pakelia rankas į šonus ir paragina mergaitę padaryti tą patį. Ši nusišypso, palinksta į priekį ir... pakelia rankas. Fone pasigirsta jos slaugės reakcija: „Oho!“ Tai buvo pirmas kartas, kai ši mergaitė veiksmu sureagavo į aplinkinį pasaulį – iki tol to pasiekti nepavyko net žmonėms.
Vėliau ji dar kelis kartus pakartojo panašų roboto judesį.
Anksčiau panašus eksperimentas buvo atliktas ir Didžiojoje Britanijoje: „Nao“ robotai mokymo tikslais buvo naudojami autizmu sergančių vaikų mokykloje. Kai kurie vaikai šiuos robotus priėmė mieliau nei žmones.
M.Fridin priduria, kad tai yra įrodymas, jog robotai gali reikšmingai pagerinti tiek kognityvinius, tiek motorinius žmonių gebėjimus.
Suaugusiems „Nao“ netinka
Kodėl pirmieji bandymai buvo atliekami su vaikais? Paprasta: „Nao“ išvaizda ir galimybės priimtinesnės mažiesiems, o vyresnio amžiaus žmonėms toks 58 cm aukščio robotas, turintis ribotas galimybes, atrodytų labiau kaip žaislas, o ne pagalbininkas.
„Ankstesni tyrimai patvirtino, kad vyresnio amžiaus žmonėms robotai būtų priimtini. Jie galėtų padėti sąveikaudami su jais: žaisdami interaktyvius, protinius žaidimus, bendraudami, – sako M.Fridin. – Tačiau „Nao“ tam nelabai tinka. Todėl mes kuriame kitokį robotą, kuris turėtų reikiamus gebėjimus ir išvaizdą, kuri būtų priimtina vyresniems žmonėms. Šiuo metu nėra tokio roboto, kuris būtų pritaikytas sąveikai su pagyvenusiais žmonėmis.“
„Abracadabra Robotics“ jau yra numatę šio roboto techninius parametrus. Tai bus maždaug 1,2 metro aukščio humanoidas su ekranu veido vietoje, LED šviestukais galvoje, rankomis ir ratais. Robotinės kojos, pasak M.Fridin, yra pernelyg brangus ir šiam projektui nereikšmingas priedas.
„Ekrane ir rankomis galime išreikšti emocijas. Šviestukai atspindės robotinę įrenginio prigimtį. O kojos būtų skirtos tik judėjimui“, – pastebėjo ji.
Šį robotą kompanija tikisi sukurti ir į prekybą išleisti po trejų metų. Jis kainuos apie 5 tūkstančius dolerių. Įrenginys pagyvenusiais žmonėmis galės rūpintis tiesiog jų namuose. Tiesa, jis nebus visiškai autonomiškas: robotui reikės pavesti užduotis, sekti prižiūrimo žmogaus būklę. Visa tai galės atlikti ligoninės ar slaugos namų personalas, taip pat artimieji.
Robotams – darbas, žmonėms – malonumai
M.Fridin užsimena jau radusi savanorę, kuri pirmoji išbandys šią technologiją. Tai – jos mama.
„Pagyvenę žmonės dažnai gyvena toli nuo savo vaikų. Taip yra ir mano atveju: aš gyvenu Izraelio centre, o mano mama – šiaurėje. Bandau palaikyti su ja ryšį kaip įmanoma dažniau, bet ne visada galiu tai padaryti: turiu karjerą, vaikus, šeimą, neturiu pakankamai laiko viskam. Bet noriu būti gera dukra. Todėl pasiūliau savo mamai, ir ji sutiko, turėti mano atstovą: robotą. Jis rinks duomenis apie mano mamos elgesį, būseną, o pasibaigus darbo dienai atsiųs šiuos duomenis man. Peržvelgusi juos žinosiu, ar viskas gerai, o jei kas nutiko – robotas primins su ja susisiekti“, – kalbėjo „Abracadabra Robotics“ atstovė.
Ar tai reiškia, kad ateityje pagyvenusiais žmonėmis visapusiškai rūpinsis robotai? Ar tai būsime mes, o gal mūsų vaikai? 40-ies metų M.Fridin įsitikinusi: ja senatvėje tikrai rūpinsis robotas.
Nejau tokia perspektyva jos negąsdina? „Atvirkščiai. Manau, kad sekanti karta turės laisvę spręsti, kaip nori leisti savo laiką su pagyvenusiais žmonėmis – mumis. Robotai atliks visą darbą, o mūsų vaikai, atvykę susitikti, galės džiaugtis geru laiku. Aš noriu, kad mano dukros gyventų laimingos, būtų laisvos ir darytų tai, ką nori, o man skirtų tiek laiko, kiek tik gali – ir mes jį skirtume meilei, linksmybėms, buvimui kartu, o ne darbui“, – sako M.Fridin.
