Protokolą pasirašė Lietuvoje viešintis CERN generalinis direktorius Rolfas Dieteris Heueris, Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis bei Mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas. Juo bendradarbiavimas pratęstas penkeriems metams. Ši dalinė narystė Lietuvai kainuos 400 tūkst. litų per metus. Su CERN Lietuva bendradarbiauja nuo 2004-ųjų.
Anot D.Pavalkio, kol kas Lietuva narystei CERN neužaugo. „Nepatempsime narystės CERN, tam reikia apie 10 milijonų litų per metus, ir paprastai valstybės narės susigrąžina įdėtus pinigus per tai, kad be konkurso parduoda CERN savo paslaugas. Tuo tarpu mes tose srityse, kurios tiesiogiai liečia CERN, neturime tiek aukštai išvystytų mokslo ir technologijų pasiekimų, kad tai galėtų atsipirkti. Bet asocijuota narystė yra tai, kas leidžia ir mūsų studentams, ir mūsų mokslininkams važiuoti, dirbti, įsisavinti, tobulintis ir žiūrėti į priekį“, – sakė ministras.
Paklaustas, ar Lietuva gali tikėtis praktinės ir ekonominės naudos iš šios narystės, CERN vadovas R.D.Heueris rimtu veidu atsakė: „Taip.“ Netrukus nusišypsojo ir papildė savo atsakymą: narystė mokslinėje organizacijoje leidžia šalies mokslininkams gilinti žinias, kurias vėliau jie gali praktiškai panaudoti. „Paprastas pavyzdys – internetas. Daugelis čia esančių žmonių, neabejoju, naudojasi internetu, o jis prieš 25 metus buvo sukurtas būtent CERN ir vėliau atiduotas visuomenei“, – sakė CERN generalinis direktorius, pridurdamas, kad ir lietuvių praktika organizacijai suteikia naudos.
CERN projektuose kasmet dalyvauja keliolika Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų bei apie dešimtį studentų.
„Lietuva turi stiprius mokslininkus, bet, kalbant apie tyrimus, kuriuos mes atliekame CERN programoje, jie dar nėra tokie stiprūs. Jūs esate labai stiprūs kai kuriose konkrečiose srityse. Jau turėjome daug studentų iš Lietuvos, kurie dirbo mūsų Informacinių technologijų departamente. Tai rodo, kad jie yra vertinami, tikrai ne visi yra kviečiami į CERN. Turėjome 80 studentų ir iš Lietuvos, o tai yra fantastiškas skaičius valstybei, kuri nėra CERN narė. Tai rodo, jog egzistuoja didelis glaudesnio bendradarbiavimo potencialas“, – sakė R.D.Heueris.
Europos branduolinių tyrimų centre, pasitelkdami visame pasaulyje didžiausius, galingiausius ir profesionaliausius įrenginius, mokslininkai siekia atsakyti į fundamentaliausius ir sudėtingiausius fizikos klausimus.
Tiesa, organizacijos vadovas susilaikė ir neįvardijo sau įdomiausio CERN projekto. „Negaliu to įvardinti – man, kaip organizacijos vadovui, visi eksperimentai yra savotiškai įdomūs, unikalūs, jie suteikia žinių ir naudos. Jei pasakyčiau, kad kažkuris vienas yra įdomesnis už kitą, likčiau nesuprastas. Kol yra naudingi, visi jie yra įdomūs“, – teigė R.D.Heueris.
