Profesoriaus teigimu, ilgiau nei 120 metų gyvenantys žmonės tebėra retenybė ir, nepaisant medicininių bei technologinių pasiekimų, ši kartelė ateityje vargu ar pakils. Jo nuomone, 120 metų yra žmogaus gyvenimo trukmės „lubos“, rašo Dailymail.co.uk.
Kiti gerontologų konferencijos dalyviai pritarė tokioms mintims – jų nuomone, svarbiau ne siekti dar labiau prailginti žmonių gyvenimo trukmę, o sutelkti dėmesį į pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę. Mokslininkai taip pat siūlė daugiau dėmesio skirti vargingesnėms šalims ir vietovėms, kuriose vidutinė gyvenimo trukmė yra gerokai trumpesnė nei pasaulyje.
Šįmet paskelbtoje „Global AgeWatch“ ataskaitoje, kuri įvertina gyvenimo kokybę 96 šalyse, nurodoma, kad iki 2050 metų žmonių, perkopusių 60-metį, skaičius sudarys 21 proc. pasaulio populiacijos – beveik dukart daugiau nei šiandien (12 proc.). Numatomas ir 80 metų ar daugiau sulaukusių žmonių skaičiaus augimas: nuo dabartinių 2 proc. iki 4 proc. 2050-aisiais.
Atsakymas – genuose?
Profesoriaus C.Blakemore'o teiginiai prieštarauja anksčiau šįmet Bucko senėjimo tyrimų instituto (Novatas, Kalifornija) paskelbtam tyrimui. Vienas iš šio tyrimo autorių dr. Pankaj Kapahis įsitikinęs, kad moksliniai pasiekimai ateityje leis smarkiai prailginti gyvenimo trukmę – net 4–5 kartus. Kitaip sakant, ateityje žmonės galės išgyventi net per 500 metų.
Tokią išvadą tyrėjai priėjo remdamiesi eksperimentais su laboratorinėmis kirmėlėmis Caenorhabditis elegans. Bandymų metu, pakeitus genetinę informaciją, jų gyvenimo trukmę pavyko pailginti penkis kartus.
Anot P.Kapahio, norint tokiu būdu pailginti žmonių gyvenimo trukmę, reikėtų daugelį metų trunkančių tyrimų, tačiau jų eksperimentas įrodo, kad teorinė galimybė egzistuoja.
„Kadaise vėžio tyrėjai visą dėmesį buvo sutelkę į pavienių genų mutacijas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad procesą paspartina skirtingos įvairių genų mutacijos, – pastebėjo jis. – Panašu, kad tas pat vyksta ir senėjimo atveju.“
Ateityje panašius tyrimus numatoma atlikti su pelėmis.
C.elegans buvo pirmasis gyvis, kurio visas genomas (genetinis kodas) buvo iššifruotas; jis dažnai naudojamas su senėjimu susijusiuose tyrimuose.
