Mokslininkai iš Semelveiso universiteto (Budapeštas) ištyrė 366 Vengrijos studentus. Atlikę apklausą ir išanalizavę duomenis jie priėjo išvadą, kad gimę vasarą žmonės dažniau patiria nuotaikos nestabilumą, o gimusiųjų žiemą asmenybės yra mažiau irzlios. Nors „rudens vaikai“ mažiau depresuoja negu gimę žiemą, tačiau jie nedemonstruoja perdėto optimizmo, kas būdinga pasaulį išvydusiems pavasarį.
„Biocheminiai tyrimai parodė, kad metų laikas, kada gimėte, turi įtakos tam tikrų neuromediatorių (pavyzdžiui, dopamino bei serotonino) kiekiui smegenyse net ir sulaukus brandos“, – aiškina tyrimo vadovė Xenia Gonda.
Šie neurotransmiteriai reguliuoja kognityvinius organizmo procesus, pavyzdžiui, emocijas ir susijaudinimą, todėl smarkiai prisideda prie nuotaikų kaitos. Dėl šių priežasčių mokslininkai mano, kad tai daro įtaką ir tam tikro tipo temperamento susiformavimui.
„Tai, ką šiuo metu mes siekiame ištirti, yra genetinės žymos, kurios siejasi su gimimo sezonu bei nuotaikos sutrikimais. Vis dėlto, dar nieko negalime pasakyti apie paties mechanizmo funkcionavimą, – X.Gonda pripažįsta savo pareiškime. – Žinoma, tam daugiausia įtakos daro tokie su metų laikais susiję veiksniai, kaip sezoninis maistas, motinos fizinio aktyvumo lygis, temperatūra ir aplinkos patogenai.“
Nors eksperimento imtis yra santykinai maža, panašūs tyrimai jau anksčiau yra pateikę gimimo dienos ryšį su žmogaus psichine būkle įrodančių argumentų. Neurologas Sreeramas Ramagopalanas iš Oksfordo universiteto pateikė svarių įrodymų, kad gimimo sezonas nulemia žmogaus psichinę būseną. O su tuo siejo motinos vitamino D lygį organizme bei infekcijų susidarymo galimybes – tai iš esmės priklauso nuo metų laiko.
Grįžtant prie X.Gonda išvadų, po apklausos išryškėjo tam tikri metų laikų nulemti žmogaus charakterio dėsningumai:
Vasara: dažniau pasitaikantis ciklotiminis temperamentas, kuriam būdingi greitesni bei intensyvesni liūdnų ir linksmų nuotaikų svyravimai;
Pavasaris ir vasara: dažniau pasitaikantis hipertiminis temperamentas, kai asmenybė yra pernelyg pozityvi;
Žiema: sumažėja tikimybė dirglaus temperamento susiformavimui, lyginant su tais, kurie gimę kitais metų laikais;
Ruduo: žymiai mažesnė depresyvaus temperamento tendencija, lyginant su gimusiais žiemos metu.
Svarbu pažymėti, kad tyrimas buvo atliktas Vengrijoje – šalyje, kuri turi aiškiai išreikštą metų sezoniškumą: šiltas, sausas vasaras ir šaltas žiemas. Todėl panašaus tyrimo rezultatai galėtų atrodyti visiškai kitaip vietovėse arčiau pusiaujo.
Tam, kad ši teorija būtų patvirtinta, reikia atlikti daugiau bei kur kas detalesnių tyrimų. O siekiant pagrįsti visas Vengrijos mokslininkų komandos išvadas, būtina išsiaiškinti ir išvardintų veiksnių priežastis. Vis dėlto, buvo žengtas pirmas žingsnis į tolimesnes studijas, todėl pristatydama savo tyrimo rezultatus X.Gonda, neseniai vykusiame neuropsichofarmakologijos kongrese Berlyne, sulaukė didelio akademinės bendruomenės palaikymo.
