Lengvai pritaikoma programa, aprėpianti devynias esmines sritis, padės peržengti genetinio palikimo ribas ir gyventi pakankamai ilgai, kad taptumėte nemirtingi.
Lrytas.lt pateikia Ray Kurzweilo ir Terry Grossmano knygos „Perženk ribas“ ištrauką.
***
Turbūt geriausia naujiena yra ta, kad, kaip rodo naujausi tyrimai, mūsų smegenys yra plastiškos.
Nuo devyniolikto amžiaus vidurio buvo manoma, kad tam tikros smegenų sritys atlieka tik specifines funkcijas ir neuronai žūsta negrįžtamai. 1857 metais prancūzų neurochirurgas Polas Broka nustatė, kad, pažeidus tam tikras smegenų sritis, sutrinka kognityvūs žmogaus gebėjimai. Daugiau nei šimtmetį buvo manoma, kad smegenys, kitaip nei kiti kūno organai, negali atkurti prarastų neuronų bei jų jungčių ir kad smegenų audinių masė su amžiumi neišvengiamai mažėja.
Neseniai atlikti smegenų vaizdo tyrimai parodė, kad mūsų smegenys yra plastiškos, galbūt net pats dinamiškiausias save reorganizuojantis kūno organas.
Mes žinome, kad skirtingas funkcijas atlieka skirtingos jų sritys, tačiau neseniai buvo nustatyta, kad patyrusių insultą žmonių smegenys gali perkelti informaciją iš pažeistos zonos į nepažeistą. Negana to, tyrimas parodė, kad savo mintimis mes galime kurti naujas smegenų jungtis ir netgi naujus neuronus iš kamieninių ląstelių.
Kalifornijos universitete buvo atliktas tyrimas: beždžionės, kurioms buvo sukelta vieno piršto nejautra, buvo mokomos atlikti kai kuriuos veiksmus. Kaip parodė smegenų vaizdo tyrimai, nejautrų pirštą kontroliuojančioje smegenų srityje labai padaugėjo neuronų jungčių. Panašių tyrimų atlikta ir su žmonėmis.
Buvo pastebėta, kad smuiku griežiančių žmonių smegenų srityje, koordinuojančioje kairės rankos pirštus, kuriais muzikantai spaudžia stygas, daug daugiau neuronų jungčių. Radžerso ir Stanfordo universitetuose atliktas eksperimentas su studentais disleksikais (turinčiais skaitymo sutrikimų). Jie buvo mokomi atskirti minkštuosius priebalsius nuo kietųjų, pavyzdžiui, „p“ nuo „b“.
Atlikus studentų smegenų tomografiją, paaiškėjo, kad šias funkcijas kontroliuojančioje smegenų zonoje labai padaugėjo neuronų. Kaip yra pasakiusi Paula Talal, viena iš mokslininkių, kūrusių disleksikų mokymo sistemą, „jūs patys kuriate savo smegenis“.
Naujausiomis smegenų vaizdo atkūrimo priemonėmis jau galima gyvai matyti, kaip jungdamiesi neuronai sukuria sinapses (neuronų jungtis). Žodžiu, jau įmanoma stebėti, kaip mūsų smegenys kuria mintis arba kaip mūsų mintys kuria smegenis.
Šimtmečius buvo diskutuojama, ką reiškia Dekarto žodžiai: „Mąstau, vadinasi, esu.“ Naujausi atradimai leidžia juos interpretuoti naujai: mūsų protas kuria pats save.
Taigi, galime daryti išvadą, kad mūsų smegenys yra panašios į raumenis: netreniruojamos jos nyksta. Visi žinome, kaip greitai nusilpsta ilgai lovoje gulinčių ligonių arba tiesiog tingių nuolat prie televizoriaus sėdinčių žmonių raumenys. Panašiai degraduoja ir nenaudojamos smegenys. Neturėdamos protinės veiklos jos nekuria naujų neuronų jungčių, pasidaro vangios ir neorganizuotos, kol galiausiai pradeda degraduoti.
Taigi, kaip ir kiti mūsų organai, nenaudojamos smegenys nyksta. Bet mes žinome, kad, po ilgos pertraukos pradėjus reguliariai mankštintis, raumenų masė ir tonusas atkuriamas per kelis mėnesius. Lygiai taip pat atnaujinama ir lavinamų smegenų veikla.
Daugelis tyrimų parodė, kad aštrų protą galima išsaugoti iki vėlyvos senatvės. Kanadoje atliktas tyrimas pavadinimu Victoria Longitudinal Study parodė, kad žmonės, kurie užsiima aktyvia protine veikla, pavyzdžiui, kasdien skaito knygas, išsaugo daug geresnius protinius gebėjimus nei jokia protine veikla neužsiimantys asmenys.
Kaip mankštindamiesi treniruojame ne vieną raumenį, o jų grupes, taip turime lavinti įvairias smegenų sritis, jei norime, kad jos išliktų aktyvios. Pavyzdžiui, kad smegenėlės – sąmoningus fizinius veiksmus koordinuojanti smegenų dalis – išliktų sveikos, turite jas treniruoti kaip raumenis.
Egzistuojanti nuomonė, kad dešinysis smegenų pusrutulis atlieka tik vienas funkcijas, o kairysis – kitas, tėra iš dalies teisinga. Neseniai buvo atrastas naujo tipo neuronas, vadinamas von Ekonomo neuronu (VEN). Panašu, kad nuo šio neurono, išsišakojusio nuo vieno smegenų galo iki kito, priklauso jausmų išraiška.
Naujausiomis skenavimo technologijomis atlikti tyrimai parodė, kad šie neuronai „užsidega“ (labai suaktyvėja), kai žmogui parodoma artimo asmens ar verkiančio vaiko nuotrauka. VEN yra labai neįprastos formos – jie išsišakoję po visas smegenis ir turi daugybę (net kelis šimtus tūkstančių) jungčių su kitais neuronais. Kitaip nei gerai organizuoti smegenų žievės racionalaus mąstymo zonos neuronai, šių nervų ląstelių ir jungčių formų būna labai įvairių ir neįprastų.
Plačiai smegenyse išsišakoję VEN turi beveik visų smegenų zonų informaciją, tačiau, kaip rodo tyrimai, nekontroliuoja racionalaus mąstymo. Iš dalies būtent tuo tikriausiai būtų galima paaiškinti, kodėl mes nekontroliuojame savo jausmų.
Von Ekonomo neuronai yra labai sudėtingos struktūros, bet jų mūsų smegenyse nedaug. Vos 80 tūkstančių iš dešimties milijardų visų smegenų ląstelių. Tik nedaugelis gyvūnų rūšių turi von Ekonomo neuronų. Gorilos šių neuronų turi apytikriai 16 000, mažosios šimpanzės – 2 100, šimpanzės – 1 800. Įdomu tai, kad gimę kūdikiai jų neturi. Šie neuronai pradeda atsirasti tik nuo ketvirto mėnesio ir vystosi, iki vaikas sulaukia trejų metų, – tai tiksliai atspindi mažų vaikų jausminę išraišką ir moralę.
Apytikriai 45 tūkstančiai von Ekonomo ląstelių yra dešiniajame smegenų pusrutulyje ir 35 tūkstančiai – kairiajame. Tai, kad šios ląstelės netolygiai pasiskirsčiusios abiejuose smegenų pusrutuliuose, veikiausiai ir lėmė įsitikinimą, kad dešinysis smegenų pusrutulis atsakingas už kūrybą, o kairysis – už racionalų mąstymą.
Nors von Ekonomo ląstelių daugiau dešiniajame smegenų pusrutulyje, abu smegenų pusrutuliai atlieka ir racionalaus loginio mąstymo, ir jausmų išraiškos funkcijas. Žmonės, kurių funkcionuoja tik viena smegenų pusė (retas smegenų veiklos sutrikimas), paprastai būna beveik normalūs: jie gali logiškai mąstyti ir reikšti jausmus.
