Įrenginys skirtas dviem funkcijoms: radiacijos monitoringui ir greitintuvo protonų pluošto intensyvumo skerspjūvio kontrolei. Jo veikimas yra grindžiamas tuo, kad puslaidininkio silicio fotoatsako sparta tiesiškai kinta plačiame apšvitų neutronais ar protonais diapazone.
Šį efektą atrado ir, sukonstravęs mobilią aparatūrą jam tirti, didelių energijų fizikos bendruomenei įrodė prof. Eugenijus Gaubas su savo komanda. Jis atliko tyrimus Helsinkio greitintuve, Louvaino spalatoriuje ir CERN. Pastarosios orgnaizacijos poreikiams pritaikytas prietaisas gruodžio mėnesį buvo išbandytas, įdiegtas ir parengtas dirbti antrajame Didžiojo priešinių srautų greitintuvo darbo etape. Prietaisas sukonstruotas naudojant Lietuvos įmonių gaminamus komponentus.
„CERN pasižymi tuo, kad visa, kas ten panaudojama, atitinka pačius aukščiausius standartus pasaulyje, o įsitraukti į jo programas gali tik tokie kolektyvai, kurie jau pasižymi aukšta reputacija, – sakė J.V.Vaitkus. – Mes savo reputaciją pademonstravome penkerius metus dirbdami CERN projekte su Glazgo universiteto komanda, o 2002 m. jau savo universiteto vardu įsitraukėme į darbus, skirtus Didžiojo priešinių srautų greitintuvo detektoriams tobulinti.“
Šie mokslininkų darbai sulaukė pripažinimo, nes 2004 m. pasirašant Lietuvos ir CERN bendradarbiavimo sutarties programą buvo pažymėta, kad efektyvus bendradarbiavimas jau vyksta. VU TMI mokslininkų komanda pakviesta dalyvauti ir naujosios „Horizon 2020“ programos projekte AIDA 2020, kuris prasideda jau šį mėnesį.
Lietuvių komandos reikšmę CERN darbuose įvertino ir CERN RD50 programos „Radiacijai atsparūs puslaidininkiniai prietaisai labai didelio šviesingumo kolaideriams“ vadovas dr. Michaelis Mollis.
„Ypač teigiamai vertiname VU komandos, vadovaujamos profesoriaus J.Vaitkaus, ekspertinę patirtį, fotolaidumo ir krūvininkų gyvavimo trukmės tyrimus, kurie unikalūs mūsų RD50 komandoje ir vertingi aiškinantis silicio sensorių radiacinius pažeidimus. AIDA projekte, panaudodama mikrobangų sugerties metodiką, Vilniaus universiteto komanda sukūrė mūsų protonų spinduliuotės barui radiacijos monitoringo įrenginį, kuris yra lengvai valdomas, keičiamų funkcijų ir taupantis sąnaudas“, – sakė M.Mollis.
