Kauno Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė Jolita Viluckienė naujausiu savo tyrimu duoda atkirtį kritikams. Ištyrusi, kaip „Facebook“ naudoja silpnaregiai, neprigirdintieji ir judėjimo negalią turintys žmonės, ji nustatė, kad „Facebook“ tinklas neįgaliems žmonėms yra labai naudingas.
„Jis padeda neįgaliesiems būti socialiai aktyvesniems“, – tikino jaunoji mokslininkė.
Kuo daugiau kliūčių, tuo „Facebook“ naudingesnis
Pagal jos sudarytą klausimyną „Baltijos tyrimai“ apklausė 300 negalią turinčių ir tiek pat neturinčių žmonių. 95 proc. apklaustųjų teigė, kad naudojasi „Facebook“ tinklu.
Paaiškėjo, kad neįgaliems žmonėms “Facebook“ yra svarbesnis nei įgaliesiems.
„Kuo daugiau fizinių kliūčių, tuo geriau jie vertino „Facebook“. Tarkime, nedidelę regos ar klausos negalią turintiems žmonėms „Facebook“ buvo mažiau svarbus, nei rimtą judėjimo negalią turintiesiems, kurie sėdi vežimėlyje“, – aiškino J.Viluckienė.
Jos vyras, publicistas Tomas Viluckas taip pat turi sunkią judėjimo negalią. Vyras nuo vaikystės serga raumenų atrofija, sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir judina tik galvą ir du pirštus.
Ką neįgalieji veikia virtualioje bendruomenėje? Jie bendrauja su draugais, užkalbina panašaus likimo žmones, renka dėl negalios jiems aktualias naujienas, lavinasi. Kai kurie prekiauja savo rankdarbiais, siūlo juos „Facebook“ draugams, o šie noriai kūrinius perka.
Galėtų daryti spaudimą politikams
J.Viluckienę sužavėjo negalią turinčių studentų „Facebook“ grupė, kurioje jie aptaria studijų, stipendijų, stojimo reikalus, padeda vieni kitiems. „Nesakau, kad visi turėtų susiburti į grupes pagal interesus, bet tai galėtų būti pavyzdys, kaip išnaudoti socialinio tinklo teikiamas galimybes“, – kalbėjo tyrėja.
Tyrimas taip pat parodė, kad neįgalieji emociškai labiau prisirišę prie virtualios bendruomenės nei įgalieji, jie jaučiasi joje svarbesni ir turintys didesnę įtaką. Taip pat emocinis prisirišimas tuo didesnis, kuo daugiau laiko socialiniame tinkle žmonės praleidžia.
Mokslininkė taip pat pastebėjo, kad dauguma negalią turinčių „Facebook“ vartotojų yra pasyvūs – tinkluose nepalieka pėdsakų. Jie skaito, seka informaciją, bet nelaikina, nesidalija, dauguma stengiasi likti nepastebėti.
„Neįgalūs žmonės neišnaudoja „Facebook“. Jie galėtų kelti į viešumą socialines problemas, susidraugavę su politikais užsiimti lobizmu, rašyti ant jų sienų ar asmenines žinutes. Jie galėtų daryti socialinį spaudimą“, – įsitikinusi J.Viluckienė.
Tokias idėjas skatina ir jos darbo vadovas, socialinių mokslų profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus.
Atlikdama šį tyrimą mokslininkė vyko į stažuotes Niujorke (JAV) ir Sidnėjuje (Australija). Podoktorantūros stažuotės buvo finansuojamos pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų įgyvendinamą projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“.
