Anot S.Hawkingo, neleidimas mirtina liga sergantiems žmonėms patiems priimti sprendimą dėl pasitraukimo iš gyvenimo, yra visiškas paniekinimas.
„Svarstyčiau apie savižudybę su gydytojo pagalba tik jei kęsčiau didžiulį skausmą arba jausčiau, kad esu niekam nenaudingas, o tik našta artimiesiems“, – sakė jis.
Visgi profesorius pabrėžė tokių planų neturintis: „Būsiu pasmerktas, jei mirsiu neištyrinėjęs daugiau Visatos paslapčių.“
Mokslininkas prisipažino, kad kartais jį paralyžiavusi liga verčia jaustis izoliuotu. Jis teigė, kad kartais jaučiasi vienišas, nes žmonės bijo su juo bendrauti arba nesulaukia, kol judėti negalintis vyras kompiuterio ekrane atspausdins atsakymą. Be to, kartais jis pats jaučiasi drovus ar pavargęs, jam sunku bendrauti su nepažįstamais žmonėmis.
S.Hawkingas taip pat atskleidė, kokių sunkumų asmeniniame gyvenime sudarė užklupusi liga: „Norėčiau vėl galėti plaukti. Kai mano vaikai buvo maži, gailėdavausi, kad negaliu su jais fiziškai žaisti.“
Anksčiau S.Hawkingas jau yra pasisakęs už tai, kad sunkiai sergantys ligoniai galėtų patys nuspręsti, ar pageidauja savižudybės su gydytojo pagalba. Tačiau jis pabrėžė, kad šio atveju būtini saugikliai, kurie užkirstų kelią piktnaudžiavimui.
Reta, raumenis paralyžiuojanti liga mokslininkui buvo diagnozuota po 21-ojo gimtadienio. Tuomet gydytojai prognozavo, kad jis išgyvens vos dvejus metus. Anot ekspertų, vos 5 proc. žmonių, sergantys tokia ALS forma, po diagnozės išgyvena ilgiau nei dešimtmetį. S.Hawkingui šiuo metu yra 73 metai.
