Optinė iliuzija: ar matote žavią blondinę dešinėje?

Straipsnį iliustruojanti nuotrauka, iš pirmo žvilgsnio, nėra itin patraukli. Bet jei įsižiūrėsite atidžiau, turėtumėte pamatyti žavingai besišypsančią blondinę.

Pažiūrėję 15-30 sekundžių į raudoną tašką kairėje ir permetę žvilgsnį į dešinę turėtumėte pamatyti besišypsančią atlikėją Shakira.<br>AFP/Scanpix nuotr. montažas
Pažiūrėję 15-30 sekundžių į raudoną tašką kairėje ir permetę žvilgsnį į dešinę turėtumėte pamatyti besišypsančią atlikėją Shakira.<br>AFP/Scanpix nuotr. montažas
Pažiūrėję 15-30 sekundžių į raudoną tašką kairėje ir permetę žvilgsnį į dešinę turėtumėte pamatyti aktorių Pierce'ą Brosnaną.<br>AFP/Scanpix nuotr. montažas
Pažiūrėję 15-30 sekundžių į raudoną tašką kairėje ir permetę žvilgsnį į dešinę turėtumėte pamatyti aktorių Pierce'ą Brosnaną.<br>AFP/Scanpix nuotr. montažas
Pažiūrėję 15-30 sekundžių į raudoną tašką kairėje ir permetę žvilgsnį į dešinę turėtumėte pamatyti atlikėją Lady Gaga.<br>AFP/Scanpix nuotr. montažas
Pažiūrėję 15-30 sekundžių į raudoną tašką kairėje ir permetę žvilgsnį į dešinę turėtumėte pamatyti atlikėją Lady Gaga.<br>AFP/Scanpix nuotr. montažas
Daugiau nuotraukų (3)

lrytas.lt

Jul 1, 2015, 3:24 PM, atnaujinta Oct 28, 2017, 11:35 AM

Kad ją pamatytumėte, derėtų į nuotraukoje pažymėtą raudoną tašką neatitraukiant akių žiūrėti 15-30 sekundžių, o tuomet staigiai nukreipti žvilgsnį į šviesų plotą greta. Gąsdinanti nuotrauka turėtų virsti patrauklios moters veidu (jei vaizdas greit išnyksta, pabandykite kelis kartus pamirksėti). Beje, tai – atlikėja Shakira.

Galerijoje rasite ir dar kelias nuotraukas, su kuriomis galite išbandyti šią optinę iliuziją.

Kodėl taip nutinka? Akių nervinės ląstelės, siunčiančios signalus į smegenis, užkoduoja (arba identifikuoja) spalvas pirminių spalvų poromis.

„Visų mūsų atpažįstamų atspalvių kodai siunčiami iš akies į smegenis trimis priešingais neuronų kanalais“, – aiškino Juno Kimas iš Naujojo Pietų Velso universiteto (Australija).

Vienas kanalas skirtas baltai-juodai ir visiems pilkiems atspalviams, kitas – raudonai-žaliai ir jų atspalviams, trečiasis – mėlynai-geltonai ir jų tarpiniams variantams. Sujungus visų šių kanalų duomenis atskiriamos visos mums matomos spalvos ir atspalviai.

„Kai žiūrite į kažką, pavyzdžiui, geltoną ilgą laiką, stimuliuojate ląsteles, kurios yra jautrios geltonai spalvai, geltonos-mėlynos kanale. Ląstelių aktyvumas išauga, o po kurio laiko stabilizuojasi ir sumažėja“, – aiškino J.Kimas. Kitaip sakant, akys įpranta prie matomos ryškios spalvos.

Tuomet nukreipus žvilgsnį į tolygų paviršių – pavyzdžiui, pilką sieną – ląstelių aktyvumas negrįžta į pradinį lygį, o dar labiau sumažėja. „Būtent dėl šio sumažėjimo – geltonos spalvos kodo susilpnėjimo – išauga priešingos spalvos signalas, taigi matote mėlyną spalvą“, – teigė J.Kimas.

Taigi ilgiau pažiūrėjus į negatyvines nuotraukas ir nukreipus žvilgsnį, akimirkai galime pamatyti, kaip jos atrodo iš tiesų.

Parengta pagal Dailymail.co.uk.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.