Oksana – viena tų, kurie, pakviesti prisidėti prie „bioLogic“ projekto, kuria ateities drabužius iš „biologinės odos“.
„MIT Media Lab“ šį projektą pradėjo plėtoti prieš pusantrų metų. Sumąstę, kad į dirgiklius reaguojančios bakterijos gali būti panaudotos kuriant medžiagas, kurios lyg gyva oda prisitaikys prie kintančios aplinkos, mokslininkai pradėjo eksperimentus.
Hirochi Ishii ir Liningo Yao vadovaujama tyrėjų komanda per tą laiką pasiekė labai daug. Dabar jau visiškai ištobulinta „gyvo“ audinio – kuris kinta reaguodamas į žmogaus prakaitą ir kūno temperatūrą – gamybos technologija.
Biologinėje laboratorijoje užaugintos Natto bakterijų ląstelės spausdinamos ant audinio. Išdėstę ląsteles tam tikra tvarka mokslininkai sugebėjo priversti bakterijas daryti būtent tai, ko iš jų norima. Pavyzdžiui, susitraukti ir susiriesti, kai pajunta šilumą ir drėgmę.
Taigi bakterijos audinį sėkmingai atgaivino, mokslinis tikslas lyg ir pasiektas. Tačiau „MIT Media Lab“ komanda kėlė sau ir didesnių tikslų, svajojo apie ateities medžiagas, kurios būtų ne gaminamos, o auginamos.
Tad sukūrę „gyvo“ audinio technologiją mokslininkai suprato, kad reikia parodyti menišką ir praktinę šio projekto pusę, o tam tiesiog būtinas mados dizainerio indėlis. Štai tada komandoje ir atsirado Londone dizainą studijuojanti lietuvė O.Anilionytė.
„Jie mane susirado pavasarį. Iš pradžių eskizus projektui piešiau ir dizainą kūriau Londone. Vėliau Karališkoji menų kolegija nusprendė finansuoti šį projektą, tad gavau galimybę kartu su visa komanda dirbti jį įgyvendinant Bostone (JAV). Kelis mėnesius tvarkėme vizą ir nuo liepos pradėjau kurti drabužius“, – pasakoja O.Anilionytė.
„Natto bakterija labai jautri aplinkai, tad gana ilgai užtruko audinio gamybos tobulinimas. Pirmą variantą sukūriau rugpjūčio pabaigoje. Tada sukūrėme ir filmuką, kuris paaiškina projekto idėją.
Tuo pat metu gavome galimybę parodyti projektą Dubajaus dizaino savaitėje, surengėme parodą „MIT Media Lab“. Todėl pasilikau Bostone iki lapkričio ir sukūriau daugiau rūbų šiam projektui.“
Pirmieji jos kurti drabužiai skirti sportininkams. Jų audinys lyg aptrauktas mažais žvyneliais. Tad jei žmogus apsirengęs tokia biologine oda pradeda kaisti ir prakaituoti, žvyneliai pradeda lenktis ir atveria drabužyje ventiliacines angeles.
„Įsivaizduojame pasaulį, kuriame jutikliai ir varikliai būtų užauginti, o ne pagaminti, kuriame veikiančias dalis kurtų gamta, o ne inžinieriai ir fabrikai“, – pristatydamas „bioLogic“ projektą rašė vienas jo kūrėjų Liningas Yao.
„Mada kinta ir šis projektas yra tų pokyčių dalis. Tikiu, kad turime galimybę iš naujo suvokti, kaip ir kam kuriama mada. Jausmas, kuris apima dėvint drabužius, kurie ant tavęs atgyja, yra tiesiog neatpasakojamas“, – cituoja Oksaną užsienio žiniasklaida.
Oksana, kuri dabar jau grįžo tęsti studijų Londone, taip pat neketina nutraukti darbo prie šio projekto.
„Viena šio projekto rėmėjų yra kompanija „New Balance“. Tad dabar kuriu sportinių batelių dizainą“, – prisipažino dizainerė.
Drabužiai sportui – tik pirmasis žingsnis pritaikant „gyvą“ audinį gyvenime. Jau dabar iš šio audinio sukurtos dirbtinės gėlės gali išsiskleisti ir vėl suglausti žiedlapius, arbatos maišelis su žymekliu, kuris išsiskleidžia, kai arbata jau paruošta, šviestuvo gaubtas, kuris pats keičia raštą ir formą.
„MIT Media Lab“ komanda toliau eksperimentuoja. Kitas žingsnis – nuotolinis šios medžiagos valdymas. Atrodo, netrukus turėsime ir drabužius, kurie galės mums užsinorėjus keisti spalvą. Įdiegus papildomas medžiagas įmanoma pasiekti, kad, kintant formai, kistų ir spalva.
Žodžiu, mados pasaulio laukia didžiulės permainos, o bakterijos dabar toli gražu ne tik ligas, bet ir grožį, ir naudą mums gali kurti. Ir dar smagiau, kad prie viso to prisidėjo ir viena mergina iš Lietuvos.
