Norvegų fizikas Andreas Wahlas televizijos kanale „NRK Viten“ atliko eksperimentą, po vandeniu šaudamas į save iš automato. Norvegas baseine stovėjo iki kaklo vandenyje. Automatas SIG SG 550 buvo įtaisytas ant specialaus trikojo, o gaiduką eksperimentatorius patraukė virvele. Skubame nuraminti, Norvegijos fizikų gretos nepraretėjo.
Šaunamasis ginklas buvo už trijų metrų nuo fiziko. Ginklo ilgis su buože – 998 milimetrai. Po šūvio 5,56 milimetrų kalibro kulka po vandeniu nuskriejo kiek mažiau nei 1,5 metro.
Įprasti šaunamieji ginklai šaudymui po vandeniu netinka dėl kelių priežasčių. Dėl aerodinaminės formos kulkos trajektorija tampa nenuspėjama; šaudmuo gali rikošetuoti šilto ir šalto vandens sandūroje. Be to, dėl didesnio vandens tankio kulka sparčiai lėtėja, prarasdama kinetinę energiją.
Dėl didesnio už orą tankio šaunamieji ginklai negali užsitaisyti naujam šūviui. Medžiagos, iš kurių gaminami automatai ir pistoletai, nenumatytos eksploatavimui po vandeniu: jos arba greitai surūdija, arba suyra nuo šūvio sukeltų hidrodinaminių smūgių.
Šaudymui po vandeniu skirti specialūs ginklai. Jie gaminami iš tvirtesnių ir atsparesnių vandeniui medžiagų. Tokiuose ginkluose naudojami specialūs šaudmenys, su ilgesnėmis, strėliškomis kulkomis. Tokia forma geriau tinka šaudymui po vandeniu.
Povandeniniai šautuvai prastai tinka šaudydami sausumoje. Pavyzdžiui, povandeninis automatas APS po vandeniu gali atlikti 2000 šūvių, o sausumoje – vos 180. Penkių metrų gylyje efektyvus šaudymo nuotolis ~30 metrų, 40 metrų gylyje – dešimt metrų. Sausumoje šūvio nuotolis – 100 metrų.
