„Gyvename globaliame pasaulyje, todėl rinkos, jų poreikiai ir iššūkiai yra globalūs. Kurdami veiklos strategiją privalome įvertinti šias aplinkybes“, – kalbėjo antrajai kadencijai neseniai išrinktas ASU rektorius profesorius Antanas Maziliauskas.
Pasak jo, Lietuva yra žemės ūkio kraštas, žemės ūkio produkcijos gamintoja ir didelę jos dalį eksportuoja. Svarbu stebėti globaliose rinkose vykstančius procesus, nes jie lemia tiek gaminių kainas, tiek gamybos kryptį ir padeda tiksliau išsiaiškinti rinkos poreikius. Atsižvelgiant į pasaulyje vykstančius procesus savo veiklos strategiją formuoja ir ASU.
Rektoriaus noras – ne perduoti jauniems žmonėms statiškas žinias, o išugdyti gebėjimus kurti tai, kas bus reikalinga rinkai jau artimiausiais metais.
„Universiteto studentai visada yra arti dėstytojų, mokslo laboratorijų ir partnerių. Jie puikiai jaučia vykstančius procesus, o mes juos mokome spręsti tiek šiandienos, tiek rytojaus problemas. Šie žmonės nenutolsta nuo realaus gyvenimo, todėl bus paklausiausi specialistai pasaulyje“, – įsitikinęs profesorius A.Maziliauskas.
Trys svarbiausios kryptys
Pasak ASU rektoriaus, žmonių aprūpinimas maisto produktais, racionalus gamtinių išteklių naudojimas klimato kaitos kontekste bei gyvenamoji aplinka ir gerovė yra svarbiausios universiteto veiklos sritys, o jų reikšmė nuolat didėja ir visame pasaulyje.
Kiekviena šių sričių išsiskiria savitais ypatumais, tačiau bene daugiausia dėmesio pastaruoju metu skiriama klimato kaitos problemoms.
Jos verčia net galingiausių pasaulio šalių lyderius ieškoti susitarimų, skiriamos milžiniškos investicijos aplinką ir išteklius tausojančioms technologijoms plėtoti.
Su šia sritimi susijęs itin didelių užmojų ASU projektas per penkerius metus įkurti Europos Klimato kaitos poveikio švelninimo žemės ūkyje demonstracinį centrą.
„Nusprendėme sukurti praktinį demonstravimo centrą su 7 demonstraciniais objektais universiteto eksperimentiniame ūkyje, kurie nuotoliniu būdu bendradarbiautų ir su kitų partnerių Lietuvoje (LAMMC, LŽŪKT) bei užsienyje objektais. Šis centras būtų skirtas ir profesionalams, ir vaikams“, – aiškino profesorius A.Maziliauskas.
Visi norintys galėtų išvysti, kaip vyksta klimato kaitos procesai ir kokios yra priemonės, galinčios mažinti poveikį, kaip jas diegti.
Pasaulyje dabar atliekama labai daug tyrimų, susijusių su klimato kaitos poveikiu. Žemės ūkis yra vienas tų sektorių, kuris lemia klimato kaitą.
Siūlo unikalius sprendimus
Mokslo tyrimų rezultatams pristatyti 2016-ųjų spalio 4–6 dienomis ASU rengia tarptautinę konferenciją, glaudžiai susijusią su klimato kaita, „Long-term Agroecosystem Sustainability: Links between Carbon Sequestration in Soils, Food Security and Climate Change“.
Nors pasaulyje tyrimų atlikta nemažai, beveik nėra eksperimentinių demonstracinių objektų, kurie parodytų skirtingų ūkinių priemonių galimą poveikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai.
Tai ir skirtingų miškininkavimo būdų, skirtingų žemdirbystės sistemų, gyvulininkystės technologijų ir atsinaujinančių energijos išteklių galima įtaka emisijai.
Tokie objektai puikiai tiktų kaip demonstraciniai technologijų objektai praktikams.
Tačiau ne mažiau svarbu yra didinti supratimą visuomenėje, ypač visiems suprantama forma skleidžiant šią žinią vaikams, jaunimui.
Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Europoje nėra demonstracinio centro, kuriame patraukliomis priemonėmis būtų rodomi klimato kaitos procesai ir priemonės poveikiui švelninti.
ASU specialistai turi kompetencijos ir patirties žemės ūkio, miškų, vandenų, taip pat kaimo kraštovaizdžio tvarkymo, valdymo ir klimato kaitos stebėsenos, poveikio tyrimo, švelninimo bei ūkinės veiklos adaptavimo priemonių kūrimo, diegimo bei demonstravimo srityse.
Universiteto siūlomas steigti Klimato kaitos poveikio švelninimo demonstracinis centras būtų skirtas informuoti apie klimato kaitą ir jos poveikį ekosistemoms, taip pat edukaciniams tikslams.
Centras koncentruosis į šiltnamio efektą sukeliančių dujų (anglies dioksido (CO2), metano (CH4) ir azoto suboksido (N2O) emisijos apskaitą, stebėseną, eksperimentavimą bei demonstravimą įvairiose natūraliose bei antropogeninėse ekosistemose ir ūkinės veiklos adaptavimą siekiant mažinti šių dujų emisiją žemės ir miškų ūkyje.
Tiek nacionaliniu, tiek europiniu mastu svarbi šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita, nes šalys gali vykdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų prekybą.
Nacionaliniu lygmeniu apskaita beveik neatliekama, nėra šių dujų stebėsenos sistemos. Investavus į apskaitos infrastruktūrą būtų galima įsitraukti Europoje į tinklą ICOS („Integrated Carbon Observation Systems“) bei Europos programas.
Centras galėtų būti ir apskaitos centras, surinkti duomenys būtų panaudojami siekiant geriau suprasti šiltnamio efektą sukeliančių dujų sklaidą tiek Lietuvoje, tiek Europos žemyne, prognozuoti galima jų įtaką ekosistemoms.
Nori pasinaudoti ištekliais
ASU rektoriaus A.Maziliausko nuomone, šalies aukštojo mokslo įstaigos pernelyg daug dėmesio skyrė tarpusavio konkuravimui šalies viduje, tačiau gerokai svarbiau būti konkurencingam išorėje.
Universiteto vadovybės prioritetas – stiprinti mokslo tyrimų pritraukimą, parengti Lietuvai bei užsienio šalims reikalingų specialistų. Pajamos iš mokslinių tyrimų turėtų būti didesnės negu iš studijų – taip yra geriausiuose pasaulio universitetuose.
„Esame specializuotas universitetas ir savo veiksmus dėliojame taip, kad konsoliduotume išteklius ir būtume konkurencingi tarptautiniu lygmeniu būtent savo srityse“, – kalbėjo A.Maziliauskas.
Kartu su partneriais Latvijoje, Estijoje ir Šiaurės šalyse svarstoma galimybė kurti naują juridinį darinį, kuris padėtų universitetams imtis globalių projektų ir pritraukti tarptautinių programų lėšų. Vien vystomojo bendradarbiavimo projektų metinis biudžetas pasaulyje yra įspūdingas – siekia 140 mlrd. JAV dolerių per metus.
Kitas visiems Lietuvos universitetams svarbus uždavinys – mokslinio potencialo auginimas ir didesnio mokslo projektų skaičiaus pritraukimas.
„Būtina konsoliduoti mokslines pajėgas, o tai galima padaryti įsteigiant institucijų grupę, kurios struktūra primintų „Lietuvos energijos“ įmonių grupę.
Taip galėtume sustiprinti doktorantų rengimo programą ir savo galimybes konkuruoti dėl projektų ne tik Lietuvoje“, – sumanymo detales išdėstė ASU rektorius.
Verslui – didelės galimybės
Per 7 pastaruosius metus ASU kartu su „Nemuno slėnio“ programos partneriais pasinaudojo ES struktūrinių fondų lėšomis ir atnaujino mokslo bei studijų infrastruktūrą.
Akademinėms reikmėms skirti pastatai, šiuolaikiškos laboratorijos nenusileidžia geriausiems pasaulio šalių pavyzdžiams, mokslinei veiklai sudarytos puikios sąlygos.
Kitas etapas – visa tai paversti didžiausia galima nauda verslui, kuris siekia inovatyvumo, bet dar nėra pakankamai inovatyvus.
„Norint padidinti investicijas mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, reikia glaudesnio nuolatinio bendradarbiavimo. Nuolatinė partnerystė turėtų pavirsti užsakymais. Šie procesai vyksta, verslas tampa vis inovatyvesnis, tačiau proveržiui reikia daugiau laiko“, – įsitikinęs profesorius A.Maziliauskas.
Pasak jo, verslo atstovai užsako tyrimus, kai mato jų naudą ir poreikį.
ASU specialistai norėtų plėsti partnerystės tinklą ir patys ketina aktyviau aptarti su verslo atstovais jo poreikius, kaip juos tenkindami mokslininkai galėtų kurti sinergiją. Verslo augimo receptai, bendra veikla padėtų augti tiek verslui, tiek ir pačiam universitetui.
Žvilgsnis krypsta į Kiniją
Prieš 5 metus ASU pasiūlė tarptautines studijų programas anglų kalba ir šiuo metu jau turi per 100 studentų iš užsienio – dauguma jų atvyko iš Nigerijos, Kamerūno, Indijos, Nepalo, Kazachstano.
„Norėtume pritraukti daugiau užsieniečių į magistrantūros ir doktorantūros studijas“, – kalbėjo ASU rektorius A.Maziliauskas. Pasak jo, brandinamas planas plačiau atverti duris į Kinijos rinką, kur matyti didelis potencialas, o neseniai įsigaliojo Lietuvos ir Kinijos sutartis dėl diplomų pripažinimo.
ASU auditorijose galima sutikti daugybę studentų ir iš Europos šalių, bet jie dažniausiai atvyksta pagal mainų programą.
„Džiaugiamės turima infrastruktūra, akademiniu miesteliu, kuris įsikūręs išskirtinėje vietovėje, o pavasarį džiugina žaluma ir žiedais. Siekiame, kad žmonėms čia būtų jauku gyventi, dirbti ir studijuoti“, – kalbėjo A.Maziliauskas.
Neseniai pradėta atnaujinti studentų bendrabučius. Darbus planuojama užbaigti per penkerius artimiausius metus. Taip pat numatyta iš esmės atnaujinti sporto aikštyną ir stadioną. Turima infrastruktūra jau dabar suteikia galimybę universitetui turimas erdves panaudoti parodoms ir kitiems renginiams.
