Tyrimo autorių duomenimis, ekonominė žala per šį laikotarpį sudarė 7 trilijonus dolerių. Prie tokių išvadų mokslininkai priėjo išnagrinėję duomenis apie 35 tūkst. gamtos katastrofų, įvykusių per pastarąjį šimtmetį, per kurias žuvo per 8 mln. žmonių. Buvo renkami duomenys apie tokias stichines nelaimes, kaip potvyniai, sausros, uraganai, ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai ir miškų gaisrai. 1900–2015 metais apie 40 proc. gamtos katastrofų teko potvyniams, 25 proc. – žemės drebėjimams, 12 proc. – sausroms, 2 proc. – miškų gaisrams ir 1 proc. – ugnikalnių išsiveržimams.
Stichinių nelaimių pobūdis priklauso nuo šalies, kurioje jos vyksta, geografinės padėties, taip pat metų laiko. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija labiausiai kenčia nuo potvynių, Čilė ir Naujoji Zelandija – nuo žemės drebėjimų, Afrikos ir Pietų Amerikos centriniai regionai – nuo sausros ir kaitros.
Mokslininkai atkreipė dėmesį ir į pasaulinio atšilimo poveikį stichinių nelaimių statistikai. Pavyzdžiui, nuo 1960 metų padažnėjo audrų, kurioms, skaičiuojant nuo tų metų, tenka apie 30 proc. katastrofų. Audros tapo viena iš potvynių priežasčių.
Nepaisant didžiulės bendros žalos, patirtos dėl katastrofų, santykinis pastatų ir kitos infrastruktūros nuostolis dėl stichinių nelaimių yra nedidelis ir kasmet mažėja. Mokslininkų nuomone, tai liudija apie tobulesnius prognozavimo ir stichinių nelaimių perspėjimo metodus, taip pat aktyvesnę kovą su jomis.
