Be to, kad atvėrė langą į pirmuosius asmens formavimosi
žingsnius, šie paralelinėse studijose padaryti atradimai gali
padėti paaiškinti ankstyvus persileidimus ir tai, kodėl
apvaisinimai mėgintuvėlyje taip dažnai baigiasi nesėkme.
Tyrimas taip pat parodė – pirmą kartą, – kad naujai
besiformuojantys žmogaus embrionai kelias dienas gali bręsti ir ne
motinos gimdoje, nors anksčiau buvo galvojama, kad tai neįmanoma.
Tačiau šie plačiai giriami rezultatai taip pat nukreipė
mokslą susipriešinimo su šalių įstatymais ir etikos gairėmis
keliu, perspėja ekspertai.
Iki šiol vadinamoji „14 dienų taisyklė“, kuri sako, kad
žmogaus embrionų negalima auginti laboratorijoje ilgiau nei dvi
savaites, niekad nebuvo sulaukusi rimto iššūkio, paprasčiausiai
dėl to, kad niekam nepavyko tiek ilgai išlaikyti jų gyvų.
Šiuo atveju mokslininkai sunaikino embrionus, kad neperžengtų
tos ribos.
Tyrimų išvados skelbiamos žurnaluose „Nature“ ir „Nature
Cell Biology“.
Beveik nieko nėra žinoma apie tai, kaip mažytis,
tuščiaviduris ląstelių kamuoliukas blastulė, susiformuojanti iš
apvaisinto kiaušinėlio, prisitvirtina prie gimdos sienelės,
sudarydama sąlygas embriono formavimosi pradžiai.
„Ši žmogaus vystymosi dalis, vadinama implantacija, buvo
visiška juodoji dėžė“, – sakė Rockefellerio (Rokfelerio)
universiteto Niujorke profesorius ir pagrindinis „Nature“
aprašytos studijos sumanytojas Ali Brivanlou (Ali Brivanlu).
Pasinaudodami ankstesniu darbu su pelėmis, A.Brivanlou su
kolegomis pagamino cheminę „sriubą“ ir „pastolius“ šiam
procesui vykti „in vitro“ – petri lėkštelėje.
„Galėjome sukurti sistemą, kuri gerai reziumuoja tai, kas
vyksta per žmogaus implantaciją“, – sakė minėto universiteto
mokslininkė ir studijos bendraautorė Alessia Deglincerti (Alesija
Deglinserti).
Kaip ir tikėtasi, blastulė augo, pradėjo dalytis į skirtingų
tipų ląsteles, kurios galiausiai ėmė augti į vaisių ir jo
placentą.
Tačiau ne taip, kaip ankstesnių eksperimentų metu, kai augimas
retai užtrukdavo daugiau kaip septynias dienas, embrionai
pademonstravo netikėtą saviorganizacijos gebėjimą.
„Nuostabu, kad mažiausiai iki 12 pirmųjų dienų vystymasis
vyko normaliai mūsų sistemoje, visiškai be motinos indėlio“, –
sakoma A.Brivanlou pareiškime.
Ilgą laiką buvo manoma, kad ši transformacija negali tęstis ne
motinos gimdoje.
„Iki šiol buvo neįmanoma studijuoti žmogaus embrionų
implantacijos“, – sakė Kembridžo universiteto profesorė ir
abiejų tyrimų bendraautorė Magdalena Zernicka-Goetz (Magdalena
Zernicka-Gec).
