Šiuolaikinės neperšaunamosios liemenės iš kevlaro turi daugybę trūkumų: sunkios, nepatogios, prastai atrodo ir saugo nuo kulkų tik liemenį. Nenuostabu, kad JAV kariškiai noriai skyrė 100 tūkst. dolerių kompanijai „Kraig Biocraft“, kad toji išbandytų, ar jos kuriamas genetiškai modifikuotas vorų šilkas galėtų pagelbėti kaip apsauga nuo kulkų.
Pagal sutartį už šią sumą „Kraig Biocraft“ išmėgins futuristinio audinio atsparumą dėvėjimuisi, plyšimui.
„Mes kariuomenei pateiksime daug skirtingo storio, audimo technologijos, vijų skaičiaus medžiagos pavyzdžių, kuriuos ji galės išbandyti ir palyginti su įprastų medžiagų atsparumo specifika“, – aiškino kompanijos vykdomasis direktorius Jonas Rice’as.
Mokslininkams seniai žinoma, kad voro vejamas šilkas yra tiesiog stebuklinga medžiaga. Jis penkiskart tvirtesnis už plieną, atsparus vandeniui, yra labai tamprus ir elastingas (nenutrūksta tempiamas iki 40 proc.).
Vienintelė bėda – ligi šiol niekas nebuvo sugalvojęs, kaip jo prigaminti pakankamai daug. Tūkstantmečius žmonės fermose augino šilkaverpius, tačiau vorų fermų taip niekas ir nesukūrė. Mat labai jau bjaurūs padarai tie arachnidai – jie nesugyvena tarpusavy, ėda vienas kitą, priversti juos gaminti šilką irgi labai sunku.
Todėl „Kraig Biocraft“ nutarė nė nemėginti prijaukinti vorų – kompanijos mokslininkai padarė paprasčiau. Jie įdiegė voro DNR šilkaverpiui ir tas pradėjo vyti labai panašų į voratinklį siūlą. Būtent iš šio siūlo, kurį „Kraig“ atstovai vadina drakono šilku, pagaminta medžiaga ir susidomėjo Pentagonas.
Vadinamasis drakono šilkas ne toks tvirtas kaip kevlaras, tad apsauga bus trečdaliu silpnesnė. Užtat galės aptempti visą kūną ir leis kur kas lengviau judėti.
Jei medžiaga pasirodys perspektyvi, kompanijos laukia milijono JAV dolerių vertės sutartis, o pasaulis išvys seksualiausius neperšaunamuosius kostiumus lyg iš „Marvel“ komiksų.
Lieka laukti, kas atsitiks, jei kokiam nors vaikinui įkąs genetiškai modifikuotas šilkaverpis. Žmogaus-voro vieta užimta, bet ar norės kas nors virsti Žmogumi-lerva?
