Mokslininkai mano, kad ji – tik viena iš daugelio tarp mūsų gyvenančių žmonių, turinčių tokią superregą, vadinamųjų tetrachromatų. Dauguma žmonių yra trichromatai, tai yra, mūsų akyse yra trijų tipų kūgeliai.
Manoma, kad kiekvienas kūgelių tipas gali atskirti apie 100 atspalvių, tad sudauginus visas galimas trijų kūgelių tipų kombinacijas gaunama apie milijoną skirtingų atspalvių.
Daugelio daltonikų atveju funkcionuoja tik du kūgelių tipai, todėl jie gali atskirti tik apie 10 000 atspalvių. Dauguma kitų žinduolių, tarp kurių ir šunys bei Naujojo Pasaulio beždžionės, taipogi yra dichromatai.
Bet Šiaurės Anglijoje yra gydytoja, turinti keturis kūgelių tipus, tad iš viso ji gali atskirti iki 100 milijonų spalvų – daugelis mūsų tokių spalvų nė nesapnavo.
Identifikuotą tik kaip cDa29, šią moterį mokslininkai rado prieš porą metų, bet paieškos truko daugiau nei 25 metus. Jie mano, kad tarp mūsų yra ir daugiau tokių tetrachromatų, kaip ji.
Tad iš kur išdygsta tas ketvirtasis kūgelių tipas?
Tetrachromatų idėją dar 1948 metais iškėlė olandų mokslininkas H.L. de Vriesas, kuris atrado kai ką įdomaus spalvų neskiriančių žmonių akyse.
Nors daltonikų vyrų akyse būna tik normalūs dviejų tipų kūgeliai ir vienas mutavęs, kuris mažiau jautrus raudonai ar žaliai šviesai, jų motinos ir dukros turi vieną mutavusį kūgelį ir tris normalius.
Tai reiškia, kad jos turėjo keturių tipų kūgelius, nors tik trys veikė normaliai – to anksčiau nežinota.
Nepaisant atradimo svarbos, niekas į tetrachromatus didelio dėmesio nekreipė iki devintojo dešimtmečio, kai Johnas Mollonas iš Kembridžo universiteto pradėjo ieškoti moterų, galbūt turinčių funkcionuojančius keturių tipų kūgelius.
Tardamas, kad daltonikų dukterys paveldi ketvirtąjį kūgelių tipą, J.Mollonas paskaičiavo, kad maždaug 12 procentų moterų turėtų būti tetrachromatės.
Bet visi jo testai rodė, kad šios moterys galėjo atskirti tiek pat spalvų, kiek ir mes visi – o tai reiškė, kad veikė tik trys kūgelių tipai, tad jos nebuvo tikros tetrachromatės.
O tada, 2007 metais neurologė Gabriele Jordan iš Niukaslo universiteto Jungtinėje Karalystėje, anksčiau dirbusi drauge su J.Mollonu, nutarė išbandyti šiek tiek kitokį superregos paieškos testą.
25 moteris, turinčias keturių tipų kūgelius, ji uždarė tamsiame kambaryje. Priešais žiūrinčių į šviesos įtaisą akis sumirgėdavo trys spalvoti šviesos ratai.
Trichromatams jie visi atrodė vienodai, bet G.Jordan spėjo, kad tikrieji tetrachromatai turėtų gebėti juos atskirti dėl ketvirtojo tipo kūgelių teikiamų galimybių.
Ir iš tiesų, viena tikrinta moteris visuose testuose sugebėjo atskirti tris skirtingus apskritimus.
„Šokinėjau iš džiaugsmo“, – pasakojo G.Jordan „Discover“ žurnalui.
Tad jeigu yra tiek daug mergaičių, kurių tėvai daltonikai, kodėl iki šiol radome tik vieną tetrachromatę?
Pirmiausia, komanda ieškojo tik Jungtinėje Karalystėje. Bet G.Jordan mano, jog didesnė problema ta, kad daugumai tetrachromatų ketvirtojo kūgelių tipo niekada neprisireikia, tad jie nesuvokia turį ypatingą regą.
„Dabar žinome, kad tetrachromatai egzistuoja, – sakė ji. – Bet nežinome, kodėl kai kurios tampa tikromis tetrachromatėmis, o dauguma keturis kūgelių tipus turinčių moterų tokios nėra.“
Su tyrimu nesusijęs Jay Neitz, regos tyrėjas iš Vašingtono universiteto, mano, kad gal reikia praktikuotis ir specialiai sukurtų atspalvių, kad būtų galima išlaisvinti tikrąją tetrachromatų galią.
„Daugelį spalvotų daiktų gamina žmonės, kurie spalvas taiko trichromatams, – svarsto jis. – Gali būti, kad visas mūsų pasaulis priderintas prie trichromatų pasaulio.“
Kitaip tariant, mūsų naudojamos spalvos tokios ribotos, kad ketvirtajam kūgelių tipui nėra progų pasireikšti.
Su cDa29 atliktas tyrimas kol kas dar nebuvo recenzuotas ar publikuotas, o G.Jordan tęsia tyrimą ir ieško daugiau tetrachromatų.
Dar laukia daug darbo ir G.Jordan rezultatai turės būti atkartoti ir patvirtinti. Bet jei pasitvirtins, kad tetrachromatai išties egzistuoja, daugiau sužinosime ne tik apie žmogaus juslių ribas, mokslininkai galės sukurti geresnius jutiklius, o taip pat daugiau sužinoti, kaip veikia mūsų rega.
Tik vieno dalyko, deja, tikriausiai negalėsime suprasti – kaip iš tiesų atrodo pasaulis cDa29 akimis, nes spalvas iš tiesų suvokia smegenys, o kūgeliai tik tiekia duomenis apdorojimui.
„Šis individualus suvokimas visus labiausiai ir domina, – sakė G.Jordan. – Labai norėčiau tai išvysti.“
