Šis centras dar vienas sėkmingas dviejų giminingo profilio Kauno aukštųjų mokyklų – Kauno medicinos universiteto (KMU) ir Lietuvos veterinarijos akademijos – susijungimo, įvykusio prieš šešerius metus, rezultatas. Šiandien jau akivaizdu, kad ši idėja pasitvirtino. Mat Gyvūnų tyrimų centras pradeda eksperimentinę veiklą, po vienu stogu sutelkdamas pačiose įvairiausiose biomedicinos srityse dirbančią universiteto bendruomenę.
Suprasdami, kad tam tikra visuomenės dalis ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje aštriai pasisako prieš eksperimentus su gyvūnais, LSMU Gyvūnų tyrimų centro šeimininkai teigia, jog tai, kas šiandienos pasaulio pažangos sąlygomis, deja, dar neišvengiama, čia bus atliekama laikantis aukščiausių etikos ir gyvūnų gerovės standartų.
Specialistai laukia starto
Gyvūnų tyrimų centro atidarymo itin laukė aukštais darbo rezultatais garsėjantys LSMU ligoninės Kauno klinikų kardio-chirurgai. LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, LSMU Kardiologijos instituto direktorius prof. Rimantas Benetis neabejoja, kad moderni eksperimentinė bazė kauniečių veiklos rezultatus kilstelės į dar aukštesnį lygmenį, nes jos laukė ne tik širdies, krūtinės bei kraujagyslių chirurgai, bet ir traumatologai, ortopedai, anesteziologai, skubios medicinos bei įvairių kitų specialybių gydytojai, taip pat veterinarijos ir gyvulininkystės technologijų specialistai.
„Eksperimentai su gyvūnais, tiesa, nepalyginti prastesnėmis sąlygomis, mūsų aukštojoje mokykloje vyko ir iki šiol. Tarkime, pastaruoju laiku eksperimentinė operacinė buvo įrengta Kardiologijos institute. Savą padalinį turėjo ir Veterinarijos akademija. O prieš kelis dešimtmečius, mano paties studijų metais, tenka prisipažinti, benamius šunelius operuodavome tiesiog mokomajame laboratoriniame korpuse. Tiesą sakant, nelabai ir susimąstydavome, kad darome ką nors ne taip. Dabartiniu metu toks necivilizuotas eksperimentavimo būdas, suprantama, būtų visiškai nepriimtinas. Tačiau medicinos mokslas be eksperimentinės veiklos, deja, dar neįmanomas, todėl gyvūnai turi tarnauti žmonijos sveikatos labui. Tačiau pažangiame pasaulyje ši veikla labai griežtai reglamentuojama“, – pažymi pašnekovas.
Prof. R.Benetis pasakoja, kad eksperimentiniuose projektuose naudojamos specialios gyvūnų rūšys. Tai atitinkamos genetikos ir išgrynintų veislių laboratorinės pelės, žiurkės, triušiai, mažosios kiaulės, biglių veislės šunys, taip pat ūkiniai gyvūnai – kiaulės, avys, ožkos.
LSMU Gyvūnų tyrimų centre bus atliekami sudėtingiausi trumpalaikiai ir ilgalaikiai moksliniai medicinos eksperimentai dirbant kartu su kvalifikuotais veterinarijos chirurgais ir veterinarijos anesteziologais bei gyvūnų laikymo ir priežiūros specialistais.
Tobulins įgūdžius ir mokysis
Atsakydamas į klausimą, ar maža mūsų šalis negalėtų naudotis svetur su gyvūnais jau atliktų eksperimentų rezultatais, prof. R.Benetis teigia, jog Lietuvos mokslininkai pasauliui sugeba pateikti labai originalių ir vertingų idėjų, kurių įgyvendinti ir patentuoti be vietoje atliekamų eksperimentų būtų neįmanoma.
„Reikia nepamiršti ir to, kad įvairių operacijų metodikos nuolat tobulėja. Norint įgusti jas taikyti, eksperimentinė bazė būtina. Tarkime, atliekant širdies operaciją dalyvauja 10 specialistų komanda ir visiems jos nariams reikia išmokti dirbti sutelktai ir kokybiškai. Vyresnioji mūsų medikų karta savo įgūdžius tobulino naudodama mirusių žmonių kūnus. Dabar studentai mokomi kitokiais būdais. Tačiau daugelio sudėtingų operacijų be tokio gero modelio kaip kiaulė, kurios organai ir audiniai panašiausi į žmogaus, atlikti neišmoksi.
Turbūt nė vienas pacientas, netgi tas, kuris kategoriškai pasisako prieš eksperimentus su gyvūnais, nenorėtų, kad gydytojas mokytųsi operuodamas jį ar kad jam būtų implantuotas vožtuvas, stimuliatorius ar bet koks kitas implantas, iš pradžių visapusiškai neišbandytas ir nepatikrintas eksperimentuojant su gyvūnais. Tad atsisakydami eksperimentinės medicinos, ko gero, turėtume atsisakyti ir fermose maistui auginamų gyvūnų. Iš tiesų eksperimentinė medicina, kaip ir maistas, skirta žmogaus labui“, – teigia R.Benetis. Jis džiaugiasi, kad naujasis centras atveria galimybę dalyvauti kuriant naujausias chirurgijos technologijas, pavyzdžiui, robotizuotus chirurgo asistentus ar nuotolinius manipuliatorius, leidžiančius aukščiausio lygio chirurgijos profesionalams dalyvauti operacijose nuotoliniu būdu.
„Mokysimės ir kasdienėje praktikoje reikalingų įgūdžių, nes eksperimentinių operacijų sąlygas galime maksimaliai priartinti prie realios tam tikros ligos gydymo situacijos“, – pasakoja profesorius ir priduria, kad ateityje, tobulėjant muliažams, dirbtiniu būdu sukūrus audinius, galbūt ir bus įmanoma elgtis kitaip, tačiau šiandien gyvūnų indėlis į mokslo pažangą ir toliau lieka ypač vertingas ir neišvengiamas.
Pasak R.Benečio, užsienio šalyse įprasta praktika su tuo pačiu eksperimentiniu gyvūnu darniai dirbti kelioms mokslininkų komandoms – operacijos suplanuojamos taip, kad baigus vieną eksperimentą tas pats gyvūnas būtų naudojamas kituose projektuose, kitų mokslininkų grupių.
„Tokią praktiką stengsimės taikyti ir savo centre“, – planais dalijasi pašnekovas ir primena, kad teisinė bazė šiuo atveju yra labai griežta. Visi mokslininkai ir medikai, atliekantys eksperimentus su gyvūnais, bus prižiūrimi kvalifikuotų veterinarijos gydytojų, įgijusių darbo su eksperimentiniais gyvūnais sertifikatus ir reikiamą kvalifikaciją, ir privalės laikytis visų teisės aktų, užtikrinančių gyvūnų gerovę ir apsaugą.
„Sakyčiau, kad eksperimentinė medicina, be pagrindinio savo tikslo – mažinti pacientų mirštamumą, yra ir priemonė ugdyti pagarbą kitai gyvybės rūšiai, kuri padeda medicinos mokslo pažangai ir žmonėms“, – reziumuoja LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, LSMU Kardiologijos instituto direktorius prof. R.Benetis.
Veikla reglamentuojama
Rodydamas aukščiausius gerovės reikalavimus atitinkančias eksperimentinių gyvūnų laikymo patalpas, priešoperacinę ir pooperacinę palatas, operacines, aprūpintas modernia įranga ir pritaikytas vienu metu darbuotis net septynioms eksperimentus atliekančiųjų komandoms, naujojo LSMU Gyvūnų tyrimų centro vadovas veterinarijos gydytojas dr. Rimantas Stakauskas pasakoja, kad 1100 kv. m plotas – universalus laboratorinių, procedūrinių ir operacinių patalpų kompleksas, skirtas naujoms medicinos ir sveikatos technologijoms kurti ir išbandyti.
„Šiandienos mokslas sienų neturi ir faktiškai visi mūsų mokslininkai aktyviai bendradarbiauja su kolegomis iš kitų šalių. Todėl drįsčiau prognozuoti, kad didžiąją dalį pas mus vykdomų eksperimentų sudarys tarptautiniai projektai.
Centre bus ne tik atliekamos eksperimentinės operacijos, per kurias specialistai tobulins įgū-džius, bet ir tiriama viskas, kas susiję su žmogaus sveikata, – medicinos išradimai, technologijos, chirurgijos technikos, nauji vaistai, implantai, žaizdų gydymo priemonės ir siuvimo medžiagos, organų ir audinių rekonstrukcijos matricos ir technologijos, nanotechnologijos, lazerių ir kitokios naujausios gydymo ir diagnostikos priemonės.
Visa tai bus išbandoma su gyvūnais prieš pradedant naudoti ir taikyti žmonėms“, – vardija R.Stakauskas.
Pasak jo, centre sudarytos visos sąlygos, kad gyvūnai jaustų kuo mažiau streso ir būtų tinkamai prižiūrimi kvalifikuotų veterinarijos specialistų.
„Mano žiniomis, nė viena pažangi pasaulio šalis nėra atsisakiusi eksperimentinės medicinos. Į stažuotes svetur visų biomedicinos srityje dirbančių mokslininkų ir specialistų praktikų tikrai neišsiųsi“, – neabejoja R.Stakauskas ir pabrėžia, kad vienas LSMU Gyvūnų tyrimų centro tikslų – tarptautinė akreditacija.
„Smulkieji gyvūnai eksperimentams įsigyjami iš universiteto vivariumo, stambieji – iš sertifikuotų ūkių. Tiesa, universitetas turi planų eksperimentiniams tikslams kurti savus biglių veislės šunų ir mažųjų kiaulių veislynus. Atlikti ilgai, tarkime, keletą mėnesių, trunkantį onkologijos srities eksperimentą su 150–200 kg sveriančiu gyvuliu būtų sunku, o suaugusi mažoji kiaulė tesveria apie 30 kg“, – eksperimentinės veiklos niuansus komentuoja R.Stakauskas. Jis pabrėžia, kad centras visais atvejais griežtai vadovaujasi Europos ir LR teisės aktais dėl eksperimentinių gyvūnų apsaugos.
„Visi mokslo tyrimai ir bandymai pas mus bus atliekami tik gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą“, – teigia LSMU Gyvūnų tyrimų centro vadovas, šiomis dienomis aptariantis veiklos planus su ne-trukus eksperimentus pradėsiančiais specialistais kardiochirurgais, pilvo chirurgais, oftalmologais ir ortopedais.
Parengta bendradarbiaujant su LSMU
