1. Šiuolaikiniai biurų pastatai
Šiuolaikiniuose stikliniuose dangoraižiuose praleidžiame visą darbo dieną ir niurzgame, jeigu trūksta šviesos, neveikia ventiliacija, kėdė – neergonomiška, o stalo aukščio negalima reguliuoti. Dar pridėkime per lėtą internetą.
Pirmajį inovatyvų biurų pastatą, kuris prieš 110 metų iškilo Bafalo mieste JAV, suprojektavo garsus architektas Frankas Lloydas Wrightas. Jame taip pat buvo tokios inovacijos, kaip stiklinės durys, oro kondicionavimo sistema, šildymo radiatoriai. Čia įsikūrė bendrovė „Larkin Soap Company“.
Šiuo metu didžiausias biurų pastatas yra Kanadoje, Monrealyje – tai 1973 m. pastatytas „Desjardins Complex“. Šis 152 m aukščio pastatas turi 87 aukštus, o jo plotas – 418 tūkst. kvadratinių metrų. Ir, žinoma, jame netrūksta modernių biuro privalumų.
2. Trumpėjanti darbo diena
60 – tiek valandų vidutiniškai per savaitę buvo dirbama XIX a. pabaigoje. Per šimtmetį darbo trukmė sutrumpėjo kone perpus.
Amžiaus pradžioje darbo dieną trumpino progresyvūs įstatymai ir profesinių sąjungų spaudimas. Mūsų laikais galimybę efektyviau išnaudoti darbo valandas suteikia kompiuteriai.
Remiantis 2014 m. metų duomenimis daugiausiai laiko darbe praleisdavo Meksikos gyventojai – 2228 val. per metus, tuo tarpu Lietuvos gyventojai – 1834 val., o mažiausiai darbe užtrunka vokiečiai – 1366 val.
3. Robotizacija
Žodžiui „robotas“ nėra nė 100 metų. 1920 m. jis pirmąsyk pavartotas rašytojo Karelo Čapeko fantastinėje pjesėje. Fantastika netruko tapti realybe.
Pirmasis industrinis robotas „įdarbintas“ 1961 m. Nuo tada robotų tik daugėjo, jie darėsi sudėtingesni ir išmanesni. Galiausiai robotai ne tik pakeitė žmones prie staklių, bet ir buvo siunčiami ten, kur žmonių galimybės nukeliauti – ribotos. Pavyzdžiui – į Marsą.
4. Darboviečių kaita
XX a. pradžioje įsidarbinimas priminė santuoką – naujas darbininkas galėjo tikėtis, kad čia jis išdirbs iki pabaigos, tai yra – pensijos. Tačiau gyvenimo tempas greitėjo, pokyčių daugėjo ir ištikimybė ir lojalumas vienam darbdaviui pradėjo nykti. Nepavyksta savęs realizuoti? Norite naujų iššūkių? O gal naujų įgūdžių ir įspūdžių? Biuro arčiau namų? „Y“ karta neabejodami keičia darbą visais šiais atvejais.
Tyrimai rodo, kad dabartiniai 30-mečiai darbovietes keičia dukart dažniau, negu jų tėvų karta ir beveik puse jų vienoje darbovietėje neketina užsibūti ilgiau kaip 2 metus.
5. Popieriai, popieriai, popieriai
Kartotekos, sąvadai, katalogai, ataskaitos, telegramos, teleksai ir faksai – visa galybė popierių ilgus metus, kasdien vis sunkėjančia našta, slėgė darbuotojų stalus, stalčius, archyvų lentynas. Čia taip pat nuguldavo kalnai išorinės korespondencijos, per kalkinį popierių atspausdintų ir taisytų dokumentų.
Net mūsų laikais vidutinis biuro darbuotojas Anglijoje per metus sunaudoja maždaug 10 tūkst. lapų popieriaus, o Amerikiečių mokslininkai apskaičiavo, kad per dieną Amerikos darbuotojas sunaudoja beveik 1 kg įvairių popieriaus gaminių. Pabandykite įsivaizduoti, kas būtų, jeigu jie nesinaudotų elektroniniu paštu ar kompiuterinėmis programomis? 1975 metais pasirodė pirmosios prognozės, kada išvysime biurą, kuriame nei vienas dokumentas nebus spausdinamas. Tuomet manyta, kad tai įvyks per ateinantį dvidešimtmetį. Kol kas ši prognozė neišsipildė, gal apie tai išgirsime kitąmet?
6. Kompiuteris
Ar galėtumėte įsivaizduoti pasaulį, kur atėjus į biurą negautumėte nei vieno elektroninio laiško? Kur kolegos nesiuntinėtų linksmų kačių vaizdo įrašų, o visus susirinkimo dalyvius reiktų sukviesti skambučiais arba siunčiant raštiškus kvietimus? Iki XX a. vidurio toks pasaulis egzistavo, o po pirmojo pritaikyto darbui kompiuterio – viskas pasikeitė drastiškai. Sulig kompiuterių įsigalėjimu biuruose augo ir kvalifikuotų darbuotojų paklausa. Atsirado ir naujų specialybių, kurių prieš 110 metų nieks net sapnuoti nesapnavo, pavyzdžiui programuotojo, internetinių svetainių dizainerio ar sistemų administratoriaus.
Skaičiuojama, kad naudojamų kompiuterių skaičius pasaulyje jau perkopė 2 mlrd. ir vis didės.
7. Darbo vieta
Kartą atsistojęs prie staklių, darbininkas ten galėdavo praleisti visą savo karjerą. Panašiai buvo ir su darbo vietomis biuruose – masyvus, iš vietos nepajudinamas medinis stalas tapdavo ilgamečiu draugu, prie kurio, užsidėję antrankovius, kad neišsirašaluotų rūbų, biuro tarnautojas praleisdavo ne vienerius metus.
Tačiau, kai nešiojamasis kompiuteris tapo pagrindiniu mūsų darbo įrankiu, o belaidis internetas – kone asmens teise, darbo vieta pavirto į darbo erdvę, kurioje net nebūtina turėti savo kėdę. Mokslininkai atlikę tyrimus sako, kad stovima darbo vieta gali tapti įprasta daugumoje darboviečių dėl teigiamų rezultatų darbuotojų sveikatai, emocinei būklei, darbo efektyvumui ir net fizinei būklei – per 3 mėnesius trukusį eksperimentą tiriamiesiems kūno svoris sumažėjo 1,3 – 3 kg, sumažėjo „blogojo“ cholesterolio kiekis, o ir kiti sveikatos rodikliai kito teigiamai.
8. Darbiniai susitikimai
Kiek laiko kasdien praleidžiate įvairiuose susitikimuose? Kiek iš jų sudaro pasitarimai nuotoliniu būdu arba vaizdo skambučiais? Praeitame amžiuje tokiems pasitarimams būtų prireikę gerokai daugiau laiko. Vienas aptarimas su tos pačios įmonės, tačiau kito miesto darbuotoju būtų užtrukęs visą dieną, įskaitant ilgą kelionę ir trumpą aptarimą. O jei reiktų keliauti į kitą šalį ar už Atlanto? Pirmasis sėkmingas skrydis per Atlanto vandenyną įvyko tik 1919 m., o po jo dar nemažai laiko užtruko, kol šie reisai pasidarė reguliarūs.
Ar yra tokių klientų ar bendradarbių, kurių nesate nei karto sutikę gyvai, bet praleidę ne vieną valandą bendraudami vaizdo skambučiais? Skaičiuojama, kad vien programėle „Skype“ žmonės šneka 3 mlrd. minučių kasdien. Jei pasaulyje šiuo metu gyvena 7,4 mlrd. žmonių, tai maždaug puse jų kasdien vaizdo skambučiu pasišneka maždaug po 1 minutę.
9. Darbas ne darbovietėje
Namų šeimininkės, patruliuojantys policininkai, ugniagesiai, astronautai ir dar kelių profesijų atstovai galėdavo sakyti, kad kartais jie dirba ne biure.
Iki šiol galiojo formulė, kad darbe dirbame, o namie ilsimės. Tačiau ji jau kiek pasenusi. Vyresniajai kartai tai gali atrodyti nesolidu, tačiau galimybė bet kurį parko suolą paversti darbo vieta, pasitelkus nešiojamąjį kompiuterį ir interneto ryšį – tapo mūsų realybės dalimi. Praėjusiais metais atliktas tyrimas parodė, kad 76 proc. darbuotojų produktyviau dirba ne įprastoje biuro aplinkoje, o atvirkščiai už jo ribų. Tuo tarpu net 65 proc. apklaustųjų sako, kad produktyviau nei biure dirbasi ir namuose.
10. Laisvai samdomi darbuotojai
XX a. pradžioje būti laisvai samdomu darbuotoju (angl. freelancer) reiškė, kad esi socialiai pažeidžiamas, turi dirbti pirmą pasitaikiusį ir nekvalifikuotą darbą ir tau pasiseks, jeigu pavyks kur nors įsitvirtinti ilgesniam laikui. Per 110 metų situacija apsivertė aukštyn kojomis.
Tai, kas anksčiau buvo pigi ir nekvalifikuota darbo jėga, virto nepriklausomais, kvalifikuotais, daugiausiai kūrybinių profesijų darbuotojais. Rašytojai, dizaineriai, vertėjai, fotografai gali gauti užsakymų iš skirtingų miestų, šalių ir žemynų ir užduotis atlikti neturėdami biuro ir darbdavio.
Laisvai samdomi darbuotojai dabar yra sparčiausiai auganti darbuotojų grupė. Užpernai vien JAV dirbo 53 mln. laisvai samdomų darbuotojų – tai trečdalis visos šalies darbo jėgos.
11. Moterys darbe
Šiandien gali pasirodyti neįprasta, tačiau prieš 110 metų didžiąją dalį darbo jėgos sudarė vyrai, ir buvo priimta manyti, kad moters vieta – prie puodų. Tačiau moterų judėjimai, iškovoję joms teisę mokytis ir balsuoti, galiausiai lėmė, kad vis daugiau moterų įsiliejo į darbo rinką. 2015 metais suskaičiuota, kad pasaulyje dirbo apie 75 proc. vyrų ir 50 proc. moterų. Moterys vis dar uždirba vidutiniškai mažiau nei vyrai, tačiau situacija keičiasi. Prieš porą metų Amerikos mokslininkai sudarė sąrašą profesijų, kuriose moterų uždarbis didžiausias. Štai keletas jų – reklamos kampanijų vadovė, burnos higienistė, renginių organizatorė, kompiuterinių sistemų analitikė, žmogiškųjų išteklių vadovė, rinkos analitikė, viešųjų ryšių projektų vadovė, žalų specialistė.
Trijų straipsnių „Stumbro“ serijoje apie ryšio priemones, buitį bei darbo santykius turėjote galimybę susipažinti, kaip neatpažįstamai pasikeitė pasaulis per 110 metus. Jei praleidote vieną iš straipsnių, kviečiame skaityti čia:
Ryšio priemonės: https://it.lrytas.lt/ismanyk/kaip-pasikeite-pasaulis-per-110-metu-rysio-priemones-tada-ir-dabar.htm
Buitis: https://it.lrytas.lt/ismanyk/kaip-pasikeite-pasaulis-per-110-metu-buitis-tada-ir-dabar.htm
