GMO laimėjo: prasideda žemės ūkio perversmas

Rugsėjį žemės ūkio rinkoje nutiko du svarbūs įvykiai, iš kurių pirmajam Rusijoje didelės reikšmės nesuteikta, o antrasis liko faktiškai visai nepastebėtas. Vokietijos kompanija „Bayer“ susitarė dėl susijungimo su konkurentu iš JAV – „Monsanto“. Dar svarbiau tai, kad „Monsanto“ įsigijo pagarsėjusios genomo redagavimo technologijos CRISPR/Cas9 naudojimo licenciją. P.Volčkovas, MFTI genų inžinerijos laboratorijos vadovas, paskelbė pamąstymus, kaip tai atsilieps žemės ūkio produktų rinkai ir ką su tuo bendra turi Rusija.

Rugsėjį žemės ūkio rinkoje nutiko du svarbūs įvykiai, iš kurių pirmajam Rusijoje didelės reikšmės nesuteikta, o antrasis liko praktiškai visai nepastebėtas.<br>123rf nuotr.
Rugsėjį žemės ūkio rinkoje nutiko du svarbūs įvykiai, iš kurių pirmajam Rusijoje didelės reikšmės nesuteikta, o antrasis liko praktiškai visai nepastebėtas.<br>123rf nuotr.
Iš esmės CRISPR/Cas9 technologija yra smarkiai sutrumpinta selekcija.<br>ViDA Press nuotr.
Iš esmės CRISPR/Cas9 technologija yra smarkiai sutrumpinta selekcija.<br>ViDA Press nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Technologijos.lt

Oct 23, 2016, 3:32 PM, atnaujinta May 10, 2017, 8:53 AM

Nors autorius į situaciją žvelgė iš Rusijos perspektyvos, jo pamąstymai yra įdomūs ir aktualūs bandant suprasti, kas šiame sektoriuje vyksta pasauliniu lygiu.

GMO be GMO

Netgi rūsčiame mūsų klimate žiemą parduotuvėse galima įsigyti šviežių pomidorų. Jie patraukliai atrodo, ilgai išsilaiko šaldytuvuose, tačiau yra praktiškai beskoniai.

Šie produktai laboratorijose daug metų buvo selekciškai tobulinami, kad galėtų ilgai gulėti ant lentynų ir neprarastų prekinės išvaizdos. Tačiau selekcijos metu buvo pamestas už skonį atsakantis genas ir dabar žiemą rasti saldžių pomidorų praktiškai neįmanoma.

O dabar įsivaizduokite, kad vos per metus mokslininkai galės išauginti idealų pomidorą, pasižymintį geriausiomis kitų veislių charakteristikomis. Tai – ne fantastika, o jau prasidėjusi realybė, žadanti žemės ūkio perversmą.

Žmonės tūkstančius metų užsiėmė selekcija, tačiau naujų augalų išvedimas kryžminimo būdu gali trukti ne vieną dešimtmetį ir netgi tada laukiamas rezultatas nėra garantuotas. Genų inžinerija situaciją smarkiai pakeitė – atsirado galimybė kurti genetiškai modifikuotus organizmus, perkeliant vieno organizmo DNR fragmentą į kitą organizmą ir taip pakeisti jo savybes.

Bet ir tai netapo panacėja: pirmosios genų modifikacijos būdavo atliekamos praktiškai aklai. Kitų rūšių genai į modifikuojamą organizmą būdavo įterpiami atsitiktine tvarka, o genų priderinimas trukdavo keletą metų.

Proveržis įvyko gana neseniai.

Iškart keli amerikiečių ir europiečių mokslininkų kolektyvai, tarp kurių ir Feng Zhang vadovaujama grupė iš MIT Broado instituto, 2012 metais publikavo darbus apie CRISPR sistemų panaudojimą genomų redagavimui.

CRISPR/Cas9 paremtos sistemos yra baltymo ir RNR kompleksas. Tokias sistemas galima programuoti konkrečios genomo vietos redagavimui. Taip galima keliskart sutrumpinti kūrimo laiką ir padidinti darbo su genomais efektyvumą. Šio metodo naudojimo licenciją ir gavo „Monsanto“ kompanija.

CRISPR/Cas9 technologija galima keisti labai mažas genomo atkarpas, lemiančias vienos rūšies augalų veislių skirtumus. Tai griežtai patikrintas konkrečios atkarpos redagavimas, kuriuo galima organizmui įdiegti kitų veislių savybes. Taip nieko nepaliekama atsitiktinumui ir galima pasiekti maksimalų rezultatą.

Iš esmės ši technologija yra smarkiai sutrumpinta selekcija. Kaip ir gerai atlikus selekciją, išvesta veislė turės genų rinkinį, koduojantį kitų veislių naudingas savybes: cukraus kiekį ar prekinę išvaizdą, tačiau tai vyks užtikrintai ir daug sparčiau.

Kadangi modifikacija vyks kombinuojant vienos rūšies genus, o ne tarp skirtingų rūšių, kaip įprastos genų modifikacijos atveju, Vakaruose ši technologija pavadinta „GMO be GMO“.

Kaip tai pakeis pasaulį

CRISPR/Cas9 technologijos naudojimo licenciją įgijusi „Monsanto“, – agrochemijos rinkos lyderis. Kompanija jau dabar šioje rinkoje tiekia daugiau nei 20 proc. visos produkcijos ir gamina didžiąją dalį GMO sėklų, taip pat augalų, gautų genomų selekcijos būdu.

„Monsanto“ darbuojasi dviem pagrindinėmis kryptimis: auginamų produktų derlingumo didinimo ir kokybės gerinimo, tai yra, jų savybių tobulinimo. Tirdama kultūrinių augalų genomus, kompanija sukaupė didžiulę duomenų bazę apie atskirų genų ir jų kombinacijų „naudingumą“ augalų savybių gerinimui.

CRISPR/Cas9 naudojimo licencija jau artimiausiais metais leis rinkti naujosios technologijos vaisius – „Monsanto“ gavo teisę į rinką tiekti naujas, kokybiškai pakeistas rūšis. Taigi kompanija, naudodama šią technologiją, galės kurti, pavyzdžiui, rūšis netipinėms klimato zonoms, pritaikytas konkrečioms geografinėms sąlygoms. Tai gali išspręsti maisto produktų trūkumo problemą ir neleisti išsipildyti su nuolatiniu planetos populiacijos didėjimu ir sisteminiu žemės ūkiui tinkamų plotų mažėjimu siejamoms bado prognozėms.

Susiliejus „Monsanto“ ir Vokietijos milžinui „Bayer“, susidarytų galingas konsorciumas, kontroliuosiantis per 30 proc. pasaulinės žemės ūkio produktų rinkos. 66 mlrd. dolerių vertės sandoriui dar turi pritarti JAV ir ES antimonopolijos reguliatoriai.

Jei palaiminimas bus gautas, o to tikimybė, ekspertų vertinimu, yra 50–70 proc., „Bayer“/“Monsanto“ taps didžiausia pasaulio sėklų rinkos kompanija. Atsižvelgiant į „Monsanto“ gautą CRISPR/Cas9 licenciją, kosorciumas kontroliuos didžiąją dalį planetos maisto produktų išteklių.

Dabar sėklų rinka praktiškai padalinta tarp amerikiečių ir europiečių kompanijų. Neseniai prie jų prisijungė Kinija: šių metų vasarį Kinijos valstybinė korporacija „ChemChina“ už 43 mlrd. dolerių nupirko Šveicarijos kompaniją „Syngenta“ ir dabar kontroliuoja kiek daugiau nei 28 proc. rinkos. Toliau šiame sąraše – Amerikos kompanija „DuPont“ su 17,5 proc. rinkos.

Taigi trys kompanijos kontroliuos 75 proc. pasaulio agropramoninio komplekso.

Šaltinis: Slon.ru

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.