Atskleista 1952-ųjų Didžiojo Londono smogo paslaptis

Londono gyventojai žiemomis įprato prie rūko, dulksnos ir debesimis užkloto dangaus. Tačiau ankstyvą 1952-ųjų gruodį kilęs rūkas turėjo kur kas liūdnesnių pasekmių – tąkart dėl netikėtai padidėjusio užterštumo mirė 4 tūkst. žmonių, dar 150 tūkst. gyventojų dėl kvėpavimo takų infekcijų atsidūrė ligoninėse.

Rūkas ir dabar dažnai užkloja Londoną.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rūkas ir dabar dažnai užkloja Londoną.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 28, 2016, 7:52 PM, atnaujinta Apr 16, 2017, 10:16 PM

Skaičiuojama, kad, atsižvelgiant į ilgalaikes pasekmes, Didysis Londono smogas pražudė mažiausiai 12 tūkst. žmonių ir tūkstančius gyvūnų.

Keisto, šiurpias pasekmes turėjusio įvykio ilgą laiką negalėjo paaiškinti net mokslininkai. Išaiškinti neatsakytus klausimus apie tai, kaip šis smogas kilo ir kodėl jis buvo toks kenksmingas, siekiama nauju tyrimu, kuris paskelbtas žurnale „Proceedings of the National Academies of Sciences“.

Tarptautinė tyrėjų komanda iš Kinijos, JAV ir Didžiosios Britanijos atkūrė Didžiojo Londono smogo sąlygas laboratorinėmis sąlygomis ir palygino rezultatus su atmosferos būsena smarkiai užterštuose Kinijos miestuose – Pekine ir Siane.

Pagrindinis Londono smogo „komponentas“ buvo sulfatai. Jie suteikė rūkui tirštumo, specifinio kvapo ir nuodingų savybių.

Kaip paaiškėjo, anksčiau buvo daroma teisinga prielaida, kad Didįjį Londono smogą sukėlė sieros dioksidas, susidaręs dėl deginamų prastos kokybės anglių būstuose, gamyklose ir jėgainėse. Tačiau kodėl sieros dioksidas virto sieros rūgštimi, buvo neaišku.

„Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad prie šio proceso prisidėjo azoto dioksidas – kitas anglies degimo produktas“, – sakė tyrimo vadovas Renyi Zhangas iš Teksaso A&M universiteto.

„Kitas svarbus aspektas, kad sieros dioksidui virstant sulfatu susidaro rūgštingos dalelės, kurios slopina šį procesą. Natūraliame smoge buvo dalelių, kurių dydis siekė kelias dešimtis mikrometrų, taigi susiformavusi rūgštis buvo pakankamai atskiesta. Garuodamos šios dalelės paliko mažesnes rūgštingas rūko daleles, kurios užklojo miestą“, – tęsė R.Zhangas.

Panaši situacija šiuo metu yra sparčiai augančiuose Azijos didmiesčiuose, kurių dauguma yra Kinijoje. Tiesa, šis smogas turi tam tikrų skirtumų, kurie sustabdo sieros rūgšties susidarymą. Kinijoje gausiai naudojamos trąšos, be to, čia aktyvus automobilių eismas, o tai lemia didelį amoniako kiekį, kuris neutralizuoja šias daleles. Dėl to jos yra ne tokios rūgštingos, tačiau vis tiek šis sieros dioksido ir azoto dioksido kokteilis nėra geras dalykas.

„Manome, kad mes padėjome atskleisti 1952 metų Didžiojo Londono smogo paslaptį ir pateikėme Kinijai keletą idėjų, kaip pagerinti oro kokybę, – sakė R.Zhangas. – Kinijos vyriausybė įsipareigojo dėti visas pastangas, kad tarša būtų sumažinta, tačiau tam prireiks laiko.“

Parengta pagal Iflscience.com inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.