Mokslininkai žvaigždę „uždarė stiklainyje“

„Žvaigždė, uždaryta stiklainyje“, – taip kartais pavadinami branduolinės sintezės reaktoriai, kuriuose vandenilio branduoliai jungiami į helį, taip išlaisvinant labai daug energijos. Tiesa, kol kas dar nepavyko pasiekti ilgalaikės stabilios branduolinės sintezės reakcijos ir dažnai sakoma, kad branduolinės sintezės nuolatos reikia laukti „dar dešimt metų“. Visgi progresas, kad ir lėtas, vyksta.

Vendelštaino reaktoriaus magnetinių laukų geometrija atitinka numatytąją, taigi vandenilio plazma jame išlaikoma taip, kaip ir turėtų būti.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vendelštaino reaktoriaus magnetinių laukų geometrija atitinka numatytąją, taigi vandenilio plazma jame išlaikoma taip, kaip ir turėtų būti.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Kastytis Zubovas / „Konstanta 42“

2016-12-19 11:52, atnaujinta 2018-02-09 21:49

Vokietijoje esančios Vendelštaino reaktoriaus magnetinių laukų geometrija atitinka numatytąją, taigi vandenilio plazma jame išlaikoma taip, kaip ir turėtų būti.

Magnetinis laukas sintezės reaktoriuje reikalingas todėl, kad vandenilis ten turi būti įkaitintas iki milijonų laipsnių temperatūros – tokios aukštos, kad iškart išgarintų bet kokią medžiagą, tik prie jos prisilietęs. Taigi plazmą išlaikyti reikia magnetiniame lauke.

Tam, kad plazma gerai judėtų ir efektyviai jungtųsi, reikalingas labai sudėtingos formos magnetinis laukas, kurį ir pavyko sukurti. Sekantis žingsnis bus plazmos judėjimo magnetiniame lauke tyrimai.

Ateityje branduolinės sintezės reaktoriai galėtų tiekti praktiškai neribotą švarią energiją.

Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Communications“.

Kita futuristinė energijos gavimo technologija yra antimaterijos anihiliavimas su materija. Elektronai ir pozitronai, protonai ir antiprotonai – bet kokios dalelės ir antidalelės susidūrusios išnyksta, palikdamos du didelės energijos fotonus.

Viena JAV kompanija, „Positron Dynamics“, ieško būdų, kaip pozitronų anihiliaciją panaudoti tarpžvaigždinių kelionių erdvėlaiviams varyti. Toks variklis galėtų būti tūkstantį kartų efektyvesnis, nei dabartiniai cheminiu kuru varomi, ir galėtų įgreitinti erdvėlaivį iki bent kelių procentų šviesos greičio. Tada kelionė iki Kentauro Alfos truktų tik apie 40 metų, o ne dešimtis tūkstančių, kaip dabar.

Aišku, tokiems varikliams dar labai toli iki realybės, bet gerai ir tai, kad daromi nors menki žingsniai į priekį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.