Tai yra mokslo populiarinimo konkurso darbas. Daugiau informacijos apie konkursą rasite čia.
Taigi, kas yra sapnai ir ką jie mums reiškia? Kaip teigia visiems žinomi vikipedijos šaltiniai, sapnas – tai vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, patiriama tam tikrose miego fazėse. Tačiau žymus austrų psichiatras Sigmundas Freudas yra pasakęs, kad „sapnai – tai karališkasis kelias į pasąmonę“. O būtent ji ir yra talpykla dalykų, kuriuos suvokiame, mūsų primityvių instinktų, emocijų, troškimų, svajonių. Taip pat tai mūsų tamsus kambarėlis, kur nesąmoningai nustumiame mus paveikusius trauminius įvykius, kurie turėjo įtakos formuojant mus kaip asmenybes, bet dažnai tiksliai negalime paaiškinti kodėl. Kodėl aš būtent toks esu?
Nors mūsų pasąmonė taip lengvai neatsiskleidžia ir toliau žaidžia slėpynes neatsakydama į šiuos klausimus, ji dažnai tampa pažeidžiamesnė miegant – kai mes sapnuojame. Tai įvyksta nevalingai, kadangi pasąmonė atsiskleidžia vaizdais. Jai nesvarbu logika, erdvė, laikas. Ji mums šnibžda cenzūruotus atsakymus vaizdų ir simbolių kalba, todėl ją taip sunku suprasti. Tai priežastis, kodėl mūsų sapnai atrodo nelogiški ir kvaili – nuo gyvūnėlių karatė iki bučinių su savo priešu. Maža to, dažnai sapnus pamirštame: per 5 minutes sugebame pamiršti bent pusę jų, o jei to neužakcentuojame, per 10 minučių neturime jau 90% sapno. Todėl pasąmonė su siunčiamomis žinutėmis pasprunka ir vėl laimi žaidimą.
Kaip ją sučiupti ir išsiaiškinti, ko ji nori iš mūsų? Tikslaus atsakymo nėra. Vieni pataria iškart užsirašyti sapnus, ieškoti interpretacijų ir asociacijų: gal kartais pagalvojome apie tą įvykį ar žmogų prieš kelias dienas, ir štai jis apsireiškė sapnuose. Kiti ieško atsakymų sapnininkuose, nors į tai galima žiūrėti gan skeptiškai, juk vienodų žmonių nėra, kaip ir nėra visiems tinkamų atsakymų. Simbolių reikšmės turi nemažai individualumo. Kaip kartais ir mūsų požiūris į filmą gali skirtis nuo režisieriaus idėjų, nes detalėms kiekvienas suteikiame kitokią prasmę. Dažnai tam turi įtakos patirtis, asmeninis požiūris, bet čia ir pasireiškia fantazija. Kad ir kaip būtų, ta pati problema dažnai turi kelis sprendimus.
Vienas jų – laisvųjų asociacijų metodas, kurį 1892 m. sukūrė S.Freudas. Tikriausiai ir jums prieš akis iškyla tarsi scena iš seno filmo: žmogus, gulintis lovoje, peikia save ir gyvenimą, o šalia sėdi daili psichologė (ar senas psichiatras) ir viską greitai užsirašinėja. Laisvųjų asociacijų metodo esmė – išsakyti bet kokius į galvą šaunančius dalykus, prisiminimus, nuoskaudas, nesvarbu, ar tai mums atrodo kvaila, nelogiška, kelia baimę, gėdą, o gal pyktį. Aiškinama, kad tokiu būdu viena asociacija traukia paskui save kitą, esančią giliau pasąmonėje, ir taip pamažu galima interpretuoti į sąmonę ištrauktą informaciją, suprasti, kas kankina pacientą.
Visa tai galima pritaikyti ir sapnams. Sapnas padalijamas į dalis, o žmogus išsako savo mintis, asociacijas apie kiekvieną iš jų, kol sapno turinys išplaukia į paviršių. Ir nors S.Freudas linkęs pabrėžti, kad sapnai dauguma atveju vaizduoja užslėptas mūsų seksualines fantazijas bei poreikių patenkinimą, tai galima nagrinėti ir kiek kitokiu kontekstu. Pavyzdžiui, sapnuojame, jog siuvinėjame, bandome pradurti audinį. S.Freudo nuomone, visa tai galima traktuoti kaip seksualinę alegoriją, tačiau kokią priemonę pasirinksime šiam tikslui pasiekti – adatą, ylą, o galbūt subadysime audinį vinimis arba žirklėmis? Kodėl sapne pasirinkome būtent tokį, o ne kurį nors kitą būdą?
Štai čia prasideda linksmoji dalis – mūsų pačių interpretacijos. Kitas, daug greitesnis būdas išlaikyti sapnus atmintyje, kai nesinori ropštis iš lovos ieškoti tušinuko ir užrašų knygutės, tai sapno perkėlimas iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę. Tai reiškia, kad tik pabudus iš sapno reikia jį nuosekliai keletą kartų pakartoti, kol įsimename. Tada vėl tarti sau saldžių sapnų ir miegoti toliau. Taip ryte bus daug paprasčiau sapną prisiminti ir nagrinėti.
Sapnai siunčia žinutes ne veltui. Jų tikslas – perteikti mums užkoduotą problemą, vidinius konfliktus, dažnai slypinčius pasąmonėje, kuriuos kaip nemaži vaikai turime išspręsti patys. Ar jums teko pastebėti, jog laimę ar kitus džiaugsmą teikiančius dalykus sapnuojame daug rečiau negu iš sapnų kylančią nepaaiškinamą įtampą, baimę? Taip? Sveikinu, štai jums ir užkoduota problema. Amerikiečių psichologas Calvinas Hallas teigia, kad stresas, įtampa ir kitos kliūtys yra sapnui būtina sąlyga. Tai lyg instinktas, be kurio mes negalvotume ir nesapnuotume. Todėl sėkmingus dalykus sapnuojame retai – jie nesukelia mums realios įtampos. Panašiai ir su žmonėmis, kuriuos regime sapne. Dažniau sapnuojame tuos žmones, su kuriais mūsų santykiai nėra tokie stabilūs ir tenkinantys. Bet argi viskas turi vesti į problemą?
Nebūtinai. Ir nors sapnai skamba kaip mistinis pasaulis, kurį gali paaiškinti tik būrėjos, tai nėra atskira mūsų asmenybės dalis. Todėl mokslininkai dirba ir su šia sritimi. Kadangi taip paprastai į kito galvą nepateksi, jų dėmesį dažnai patraukia dar gana naujas reiškinys – sąmoningas sapnavimas (angl. lucid dream). Tai sapnas, kuriame sapnuojantis žmogus suvokia, kad jis sapnuoja, ir taip gali keisti sapno eigą (savotiškai primena Christopherio Nolano filmą „Inception“). Tai gana retas reiškinys, kurį daug dažniau sąmoningai patiria vaikai (todėl neverta ant jų pykti, kai išsigandę košmaro jie bėga pas tėvus į lovą, nes po tokių kelionių jiems dar sunku atskirti, kas tikra, o kas tik sapnas, kadangi jaučiasi realiais veikėjais).
Su amžiumi šis gebėjimas nyksta ir, nors reguliariai patirti tokius sapnus sudėtinga, sąmoningas sapnavimas yra išmokstamas. XX a. 8 dešimtmetyje šis reiškinys pirmąkart pademonstruotas miego laboratorijoje. Jau anksčiau pastebėta, kad sapnuotojo fiziniai akių judesiai miego metu sutampa su akių judesiais sapno metu, t. y. jeigu sapne mes žiūrime į kairę ar į dešinę, mūsų akys fiziškai lygiai taip pat pasisuka atitinkamai į vieną ar į kitą pusę.
Taigi, norint įrodyti sąmoningumą sapne, mokslininkams kilo idėja pasitelkiant šiuos akių judesius panaudoti tai kaip sutartinį ženklą, patvirtinantį dalyvių sąmoningumą. Tiriamieji buvo prijungiami prie polisomnografo, o mokslininkai sėdėdami prie ekranų galėjo stebėti dalyvių siunčiamus ženklus. Po šių bandymų jie išsiaiškino, jog sąmoningas sapnavimas dažniausiai vyksta REM (greitojo akių judėjimo) miego metu, kuris trunka apie 2 valandas ir jo metu mes regime ryškiausius sapnus. Viena yra stebėti šį reiškinį iš šalies, tačiau visai kas kita tai patirti. Nuo pastarojo atradimo praėjo nemažai laiko, o tobulėjant technologijoms atsirado dar daugiau galimybių. Tad jeigu jums nepavyksta pajusti sąmoningo sapno kelionės, jums turėtų patikti žinia, kad mokslininkai išmoko sukelti sąmoningus sapnus. Tai 2014-aisiais žurnale „Nature Neuroscience“ paskelbė grupė Vokietijos ir JAV mokslininkų. Kadangi sapnuojant yra aktyvi ne viena galvos smegenų sritis, šių tyrimų metu mokslininkai stimuliavo galvos smegenų kaktos ir smilkinių sritis silpna elektros srove gama diapazone (20–40 Hz dažnio bangos). Jų teigimu, taip žmonėms dirbtinai sukuriama sąmoningų sapnų galimybė.
Kitas ne mažiau įdomus eksperimentas – japonų bandymas išsiaiškinti, ką žmogus sapnuoja. 2013 m. šio tyrimo pirmame etape dalyvavo 3 savanoriai, kurie miegodavo, kol encefalograma pradėdavo signalizuoti, jog prasidėjo REM miego fazė. Tuomet tyrėjai pažadindavo dalyvius ir pasižymėdavo, ką jie sapnavo. Tolesniuose etapuose mokslininkai tyrinėjo jau turimas MRT (magnetinio rezonanso tomografija) nuotraukas, nagrinėjo galvos smegenų aktyvumo zonų pasiskirstymą bei dinamiką ir visa tai lygindavo su sapnų informacija, kurią gavo iš tiriamųjų. Taip tarsi žemėlapis buvo sukurta sistema, pagal kurią buvo galima šifruoti, ką sapnuojantysis regi sapne, jam to net nepasakius. Šios programos tikslumas buvo įvertintas 70%.
Ateityje mokslininkai panašiu analogu bandys šifruoti kitomis miego fazėmis regimus vaizdinius. Pabaigoje, matyt, smagiausias ir patogiausias išradimas, kur jums nereikės išeiti iš namų ir miegoti laboratorijose – tai D.Schoonover „Aurora“ – sapnų kontrolės mechanizmas, priverčiantis suabejoti realybe. Iš išorės tai primeną juostą, uždedamą lyg aureolę ant kaktos. Sapno metu prietaisas, pagal smegenų zonų aktyvumą ir akių judesius užtikęs REM miego fazę, ima skleisti garsų ir šviesų seriją, kuri nepažadina žmogaus, bet leidžia suprasti, kad jis sapnuoja, taip galima patekti į sąmoningo sapno būseną. Visa tai duoda ne ką kita, kaip sapno kontrolę, o ją galime išnaudoti pagal savo fantaziją. Nors šiuo metu prietaiso kaina visai įkandama – apie 300 dolerių, kaip ir bet kokia intervencija (kad ir su LED spinduliais), turi pasekmių, taigi norint išvengti miego sutrikimų mokslininkai pataria tokiomis sapnų kelionėmis nepiktnaudžiauti.
