Kai 1519-aisiais į Meksiką atvyko ispanų konkistadoro Hernando Corteso vadovaujamos pajėgos, vietinė populiacija, tikėtina, siekė 25 milijonus. Po vieno šimtmečio – po ispanų pergalės ir kelių epidemijų – vietinių populiacija susitraukė iki 1 milijono.
Didžiausias ligos protrūkis buvo vadinamas „cocoliztli“, kas nahuati – actekų kalba – ir reiškia „epidemiją“. XVI amžiuje siautė net dvi „cocoliztli“ bangos – 1545-aisiais ir 1576-aisiais – ir jos Meksikos aukštikalnėse nusinešė nuo 7 iki 18 milijonų gyvybių.
„Didmiesčiuose ir miestuose buvo iškastos didelės duobės, ir šventikai nuo ryto iki vakaro nieko kito neveikdavo, tik tempdavo negyvus kūnus ir mesdavo juos į tas duobes“ – rašo 1576 ligos protrūkio liudininku tapęs pranciškonų vienuolis.
Vieningos nuomonės, kokios ligos epidemijos tai galėjo būti, nebuvo – nors buvo keliamos teorijos apie tymus, raupus ir dėmėtąją šiltinę, o Nacionalinis Meksiko universitetas 2002-aisiais paskelbė, kad tai buvo hemoraginė karštligė, ir jos efektą prilygino Juodosios Mirties efektui XIV a. Europoje.
Bakterijos genomas
Norint išsiaiškinti kartą ir visiems laikams, reikalo ėmėsi Vokietijos Maxo Plancko instituto evoliucijos genetikas Johannes Krause’as. Jis su komanda išskyrė ir sekvenavo DNR iš 29 palaikų dantų, rastų Oaxacano aukštikalnėje. Paaiškėjo, kad visi tiriamieji, išskyrus penkis, mirė per „cocoliztli“, siautusią 1545-1500.
Senovinės bakterijos DNR buvo palyginta su 2 7000 šiuolaikinių bakterijų DNR, ir kelių palaikų atveju sutapo su Salmonella.
Tolesnis trumpų ir pažeistų DNR atkarpų, rastų palaikuose, tyrimas leido rekonstruoti du Salmonella enterica genomus. Šiais laikais ši bakterija sukelia virškinamojo trakto karštinę – ligą, panašią į dėmėtąją šiltinę – ir dažnai sutinkama besivystančiose šalyse. Jei liga paliekama negydoma, ji gali nužudyti 10-15% infekuotųjų.
Vis dėlto Meksikos universiteto evoliucijos genetikė María Avila-Arcos nėra įtikinta. Ji atkreipia dėmesį, kad kai kas mano, jog „cocoliztli“ sukėlė virusas, o tai atpažinti tuo būdu, kuriuo tyrė J.Krause’as, neįmanoma.
Tačiau J.Krause’ą palaiko Marko Achmano komanda iš Warwicko universiteto (Anglija). Jiems pavyko išskirti Salmonella genomą iš palaikų, rastų Trondheime (Norvegija) ir datuojamų XIII amžiumi. Mokslininkai teigia, kad tai yra įrodymas, jog dabar jau reta bakterija anksčiau iš tiesų cirkuliavo Europoje.
Dar vienas mokslininkas – senovinių DNR tyrėjas iš Danijos universiteto Hannes Schroeder – teigia, jog tai, kad bakterija rasta Europoje 300 metų prieš Meksikos įvykius, nėra patikimas įrodymas to, kad būtent ši bakterija ir liga išnaikino actekus, bet vis dėlto pripažįsta, kad versija yra tikėtina. Nedidelis skaičius ispanų galėjo pernešti bakteriją patys net ir nesirgdami, bet užkrėsti imuniteto neturinčius indėnus.
