Ilgai dominavo biblinis pasaulio supratimas, kupinas mitų ir stebuklų. Mokslinis pasaulio supratimas prasidėjo nuo Pitagoro, Archimedo, Demokrito, Platono, Sokrato, Aristotelio ir vėlesnių genialių mąstytojų. Tais laikais dar negausios mokslo žinios buvo vieningos, mokslas nebuvo suskilęs į įvairias sritis.
Mokslo istorija rodo, kad visos mokslo sritys, nepaisant jų įvairovės, yra fundamentaliai susijusios, nes visos tiria to paties pasaulio reiškinius. Šis supratimas prasidėjo septynioliktojo amžiaus moksline revoliucija, kai Isaacas Newtonas atrado kūnų judėjimo ir gravitacijos (dangaus tvarkos) dėsnius.
Dar nuostabesnis įvykis atsitiko devynioliktojo amžiaus viduryje, kai du atradimai visiems laikams pakeitė pasaulio supratimą. Šie atradimai buvo energijos ir jos tvermės supratimas bei Charleso Darwino evoliucijos hipotezė. Tai buvo visų laikų didžiausios mokslo vienovės idėjos.
Energijos tvermės dėsnį pirmasis suprato vokietis Hermannas von Helmholtzas. Šis dėsnis apjungė ne tik šilumos, optikos, magnetizmo ir elektros, bet ir maisto ir kraujo chemijos supratimą. Energija buvo suprasta kaip darbą galinti atlikti objektyvioji realybė, kurios negalima nei sukurti, nei sunaikinti, o tik vieną jos rūšį pakeisti kita.
Susimąstykime, į kokią energiją ir kaip virsta, pavyzdžiui, žmogaus energijos rūšys (kinetinė, potencinė, šiluminė ir kt.) jam mirus? Ir kaip dažnai kai kurie žmonės kalba apie neegzistuojančias energijas.
Kurdamas evoliucijos hipotezę, Ch.Darwinas surinko gausius rezultatus iš zoologijos, botanikos, geologijos ir net astronomijos, siekdamas parodyti, kad net uolose egzistuoja tvarka, kad per geologinius amžius gyvybės rūšys sistemingai kito ir kad pats dangus kito, suteikdamas pakankamai laiko gamtinei atrankai tobulinti gyvybę ir kurti naujas jos rūšis. Deja, atrodo, kad evoliucija nėra kryptingas procesas.
Šie du atradimai apjungė dvi skirtingas veiklas po vienu skėčiu. Tai buvo dvigubai svarbu todėl, kad jie parodė, jog mokslai, skirtingai nuo kitų veiklos ar pažinimo sričių, vienas kitą papildo ir susilieja.
Po to danų fizikas Nielsas Bohras parodė, kaip artimai yra susijusios fizika ir chemija per besisukančius apie atomų branduolius elektronus, kurie sukuria skirtingų savybių skirtingus elementus. Albertas Einsteinas susiejo erdvę ir laiką ir sukūrė erdvėlaikį. Maxas Planckas atrado medžiagos spinduliuojamus šviesos kvantus ir parodė, kad bet kokia medžiaga yra diskreti, o ne ištisinė, o Mendelis atrado, kad ir genai sukuria diskretus efektus – mėlynas arba rudas akis, bet ne jų mišinį.
Antrojo pasaulinio karo metais Erwinas Schrödingeris parodė, kaip fizika valdo genų savybes. Susituokė astronomija su fizika. „Kosmologija tapo dalelių fizikos sinonimas“, – sako Nobelio fizikos laureatas indas Abdus Salam.
Neseniai kvantine fizika paaiškinti įvairūs biologijos aspektai – fotosintezė ir nuostabūs paukščių sugebėjimai dideliais atstumais nuskristi į tolimas vietas. O psichologija susilieja su ekonomika. Amerikos ekonomikos asociacijos prezidentas Richardas Thaleris knygoje „Misbehaving: The Making of Behavioral Economics“ (2015) parodė, kaip ekonomikos profesiją pakeitė elgesio mokslo atradimai.
Nobelio premijos laureatas fizikas Stevenas Weinbergas mano, kad mokslų susiliejimas yra „svarbiausias pasaulio supratimo dalykas“. Skirtingų mokslo sričių susiliejimas kuria visų laikų didžiausią patikimą 13,8 milijardų metų pasaulio sakmę, kurioje dera visi nuolat gausėjantys atradimai. Ji suformavo mokslinę pasaulio sampratą, kurioje visatą valdo vieningi dėsniai, kuriuos vargu ar įmanoma pažeisti ir kuri pakeitė tūkstančius metų egzistavusią prietarais grindžiamą biblinę pasaulio sampratą.
Mokslo laimėjimai turėjo milžiniškos įtakos ekonomikai ir politikai, religiniams įsitikinimams, filosofinėms pažiūroms ir meno raidai. 79 proc. amerikiečių mano, kad mokslas padarė gyvenimą lengvesnį, pagerino sveikatos apsaugą ir maisto kokybę.
Mokslų susiliejimas reiškia, kad mokslai gali įsiveržti į kitas gyvenimo sritis, tradiciškai nesusijusias su mokslu – teisę, menus, politiką, moralę ar socialinį gyvenimą. O Amerikos filosofas ir neuromokslininkas Samas Harris moralę net apibūdina kaip neišvystytą mokslo aspektą.
Dabar, skaitmeninės revoliucijos metu, matematikai, fizikai ir psichologai tiria kapitalizmo aspektus, ypač nelygybės reiškinį, t.y. kodėl ekonominė tvarka didina nelygų turtų pasiskirstymą tarp žmonių, didina tarpusavio turtinę atskirtį? Mokslo metodai – stebėjimas, kiekybinis įvertinimas ir eksperimentinis patikrinimas, kurie taip sėkmingai pasitvirtino – vis dažniau yra taikomi naujose srityse.
Politikos tyrimuose psichologija naudojama siekiant suprasti, kurie rinkėjai balsuoja už kandidatą ir kurie balsuoja prieš, kurios kandidato savybės patinka ar nepatinka rinkėjams ir kiek politika ir psichologija turi bendro.
Nobelio premijos laureatas fizikas Robertas Laughlinas parodė, kad visos gyvenimo sritys – ekonomika taip pat, kaip ir psichologija ar kvantinė biologija, nekalbant jau apie fiziką – tampa vis tikslesnės ir todėl geriau prognozuojamos. Šviesos greitis vakuume dabar nustatytas vienos dešimt trilijoninės metro per sekundę dalies tikslumu, o atominiai laikrodžiai laiką rodo vienos šimtą trilijoninės sekundės dalies tikslumu.
Jeigu mokslas panašiai padidintų mūsų kasdienio edukacinio, finansinio, ekonominio gyvenimo tikslumą, geriau prisitaikytume prie skaitmeninės revoliucijos keliamų iššūkių (robotų, dirbtinio intelekto ir kt.), kai dėl savo technologinių gebėjimų žmogus tapo ekologiškai dominuojantis ir tai padarė žmoniją vieninteliu savo priešu.
Esame tarsi užprogramuoti būti turtuoliais ar elgetomis, girtuokliais, vagimis ar garbingais piliečiais ir negalime pasikeisti, nes mūsų elgesį lemia aplinka ir patirtis. Bet visas žmoniškąsias problemas sukuria žmonės, todėl žmonės jas gali ir išspręsti, – sakė JAV prezidentas Johnas Kennedy'is. Reikia tikėtis, kad žmonijos pastangos kuriant geresnį pasaulį susilies, kaip susiliejo mokslai, ir įveiksime esamas ir kylančias grėsmes, ir tai labai padidins mūsų optimizmą dėl ateities. O Lietuvos universitetai privalo įnešti ir įneš savo kruopelytę į kuriamą pasaulio sakmę.
