M.Liutkutės klausėsi ne tik kiti jaunieji mokslininkai, tačiau ir Nobelio premijos laureatai. Šių metų susitikimo tema buvo pasirinkta chemija.
„Lindau Nobel Laureate meeting“ yra tarptautinis renginys, kurio metu maždaug keturi šimtai jaunų mokslininkų ir apie 30 Nobelio premijos laureatų susirenka Lindau miestelyje Bavarijoje. Šiemet šis susitikimas vyko jau 67-tą kartą“, – Lrytas.lt pasakojo M.Liutkutė.
Iš Kėdainių kilusi, o šiuo metu žemutinės Saksonijos regione Vokietijoje gyvenanti mergina savo moksliniuose tyrimuose nagrinėja kaip baltymai sintezės metu sėkmingai užima savo trimatę struktūrą erdvėje.
„Kadangi mes vis dar nelabai suprantame kaip ir kada tiksliai baltymai sėkmingai pasiekia tinkamas trimates formas biosintezes metu, aš prof. Marinos Rodninos laboratorijoje naudoju fluorescencinius ir kinetinius metodus, su kuriais galime realiu laiku stebėti baltymų biosintezę ir jų trimatės struktūros užėmimą, tikslingai gilindami šio proceso supratimą“, – sakė Marija.
Kėdainietė savo ateitį taip pat sieja su moksline veikla. Bakalauro studijas M.Liutkutė baigė Edinburgo universitete, kur specializavosi molekulinėje genetikoje. Vėliau mergina persikėlė gyventi į Vokietiją ir čia baigė magistro studijas molekulinės biologijos srityje.
Dalyvauti susitikime su Nobelio premijos laureatais bei kitais jaunaisiais mokslininkais doktorantę M.Liutkutę nominavo institutas Vokietijoje, kuriame ji ir mokosi.
„Dažniausiai studentų kandidatūras iškelia jų institucija arba jų laboratorijos vadovas, bet tik jeigu jis ar ji turi Nobelio premiją.
Tada visi kandidatai privalo užpildyti anketą, išdėstydami savo asmeninę motyvaciją mokslui, akademinius pasiekimus, vykdomas socialines programas, įvairias inciatyvas.
Daugeliui tai iš tiesų yra šansas tik vieną kartą gyvenime sudalyvauti šiame renginyje, nebent vėliau pasisektų sugrįžti jau su Nobelio premija, kaip laureatui ar laureatei“, – sakė M.Liutkutė.
Pristatyti savo mokslinius tyrimus jauniesiems mokslininkams buvo skiriama po dvi minutes, tačiau vėliau jie turėjo galimybę labiau pabendrauti ir vieni su kitais, ir su Nobelio premijos laureatais vykusių susitikimų bei diskusijų metu.
„Pats pristatymas buvo dviejų minučių greita kalba („Poster flash presentation“). Man niekada neteko pristatyti savo tyrimų tokiam plačiam ratui žmonių, labai jaudinausi, o užlipus ant scenos vieną akimirką man viskas išgaravo iš galvos.
Tačiau kadangi tam ruošiausi labai intensyviai ir atsakingai, su savo laboratorijos vadovės pagalba galų gale viskas pasisekė.
Vėliau prie kabėjusio mano plakato apsilankė daug dalyvių, iš įvairiausių disciplinų – tai buvo labai naudinga praktika: stengiausi suprantamai ir paprastai paaiškinti savo tyrimus kolegoms, kad biochemikai nenuobodžiautų, bet saulės baterijas tobulinantys mokslininkai taip pat suprastų“, – pasakojo kėdainietė.
Pasak M.Liutkutės, nors paprastai šie susitikimai yra visiškai nepolitiški, mokslas neegzistuoja vakuume.
„Jis priklauso nuo visuomenės, socioekonominės ir geopolitinės padėties, todėl šių metų susitikime tai labai atsispindėjo. Tarkim, daug kartų buvo paminėtas Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos.
Mokslas yra nepalyginamai tarptautinis. Beveik kiekvienas studentas, kuriuos ten sutikau, yra kraustęsi per dvi, tris, ar net keturias šalis vedini savo žinių troškimo.
Uždaros sienos, informacijos cenzūra, stagnatyvus požiūris yra visiška priešprieša mokslo tikslams ir misijai.
Labai įžvalgiai, tiksliai ir jautriai šiandieninę mokslo situaciją alternatyvių faktų visuomenėje apžvelgė prof. Stevenas Chu – jis ne tik Nobelio premijos laureatas, bet taip pat buvo JAV energetikos sekretorius. Jo kalba sulaukė kurtinančių ovacijų.
Jo kalba sukritikavo esamos JAV administracijos poziciją klimato kaitos atžvilgiu, priminė apie pavojus ir riziką, jau esamas ir dar reikalingas klimato nežalojančias inovacijas ir technologijas.
Labiausiai įsiminiau porą momentų – jo palyginimą tarp klimato kaitos ir draudimo nuo gaisro, kai mes perkame draudimą, nors šansas, kad mūsų namai užsidegs, yra mažesnis nei vienas procentas.
Tuo metu klimato mokslininkai sako, kad tikimybė, jog klimato kaita neigiamai paveiks mūsų kasdienybę, yra daugiau nei penkiasdešimt procentų, tačiau mes gana paviršutiniškai žiūrime į šiuos šansus“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak M.Liutkutės, ją labai paveikė 1968-aisiais daryta ir dalyviams parodyta Žemės nuotrauka iš kosmoso. Joje – graži mėlyna žemė, kylanti virš pilko Mėnulio.
„O visa supanti juoduma neabejotinai primena, kad nėra nieko, kur mes galėtume pabėgti – apie tai taip pat buvo kalbama susitikime. Visas renginys truko net savaitę“, – sakė M.Liutkutė.
Mergina sako, kad apie savo ateitį galvojanti, tačiau ji nėra tiesi geometrinė linija.
„Kur save įsivaizduoju ateityje? Įpusėjusi savo bakalauro studijas turėjau labai aiškų, tikslų ir apibrėžtą planą, kaip turėtų atrodyti mano ideali karjera.
Nereikia turbūt net ir pasakoti, kad įvairios aplinkybės, besikeičiantis požiūris nulėmė visai kitokią trajektoriją. Dabar aš nebe taip tiksliai planuoju, o stengiuosi mėgautis savo kasdieniu darbu ir stengiuosi plėtoti savo, kaip tyrėjos, įgūdžius.
Man svarbiausia yra nuolatos sužinoti, išmokti, pažinti kažką naujo, o mokslininkės specialybė tam puikiai tinka“, – sakė M.Liutkutė.
