Psichologinė trauma ir trauminis stresas
Kasdieniame gyvenime dažnai vartojamas žodis „trauma“ psichologams reiškia dvasinį sužalojimą, kai neretai jau prireikia ir specialisto pagalbos. Lietuvoje psichologų atlikti moksliniai tyrimai atskleidžia, kad net apie 80% žmonių per savo gyvenimą patiria bent vieną sukrečiantį įvykį. Traumuojantys įvykiai (artimojo netektis, staigios nelaimės ar užpuolimai ir pan.) paveikia visus, tačiau ne visi su tokiomis patirtimis vienodai susitvarko. Daliai žmonių kyla itin didelių sunkumų. Žmonės po tokių įvykių patiria ypač stiprų stresą. Jie nuolat galvoja apie tai, kas įvyko, sapnuoja košmarus, tampa dirglesni, jiems sunkiau sukaupti dėmesį, vis grįžta sunkiai valdomi prisiminimai apie skausmingas patirtis. Patyrusieji sukrėtimus labai dažnai vengia užuominų, susijusių su juos sukrėtusiais įvykiais, nenori apie tai kalbėti, sugrįžti į nelaimės vietas. Sunkumų paveikti žmonės dažnai jaučia liūdesį ir išgąstį. Jei tai tęsiasi mėnesį ir ilgiau po sukrėtimo, specialistai tokias reakcijas jau galėtų vadinti „potrauminio streso sutrikimu“.
Pastaruoju metu vis populiaresni atsparumo tyrimai parodė, kad daugelis sukrėtimus patyrusių žmonių sugeba sėkmingai atsitiesti ir įveikti sunkumus. Nemažai žmonių po sunkumų dvasiškai sustiprėja ir patiria tai, ką psichologai vadina „potrauminiu augimu“. Išgyvenusieji sunkumus pradeda labiau vertinti gyvenimą, ieško naujų galimybių, tampa dvasiškai tvirtesni, jautresni ir labiau palaikantys artimuosius.
Kas padeda įveikti psichologines traumas?
O kas, jei praėjus mėnesiui, metams ar dešimtmečiams po skaudaus įvykio vis dar slegia su tais įvykiais susiję psichologiniai sunkumai? Dėl užsitęsusio potrauminio streso gali atsirasti sveikatos problemų, didėja nedarbo rizika, sutrinka santykiai šeimoje. Per pastaruosius dešimtmečius atlikti tyrimai parodė, kad veiksmingiausia priemonė potrauminio streso sutrikimui gydyti – ne vaistai, o psichologinė pagalba.
Specializuota psichologinė pagalba, tokia kaip į traumą orientuota kognityvinė elgesio terapija ar nujautrinimo akių judesiais terapija, veiksmingai padeda įveikti su traumine patirtimi susijusius sunkumus. Šiuos psichologinės pagalbos būdus gali teikti tik aukštos kvalifikacijos specialistai: mokymus baigę medikai ar psichologai. Deja, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, veiksmingos psichologinės pagalbos, paremtos tyrimais, traumų aukoms labai trūksta.
Potrauminio streso sutrikimas – nematoma problema
Lietuvoje pagalbos prieinamumą apsunkina ir tai, kad potrauminio streso sutrikimas yra dar gana nauja diagnozė, kuriai tik keli dešimtmečiai. Vilniaus universiteto Traumų psichologijos tyrimų grupės atlikti tyrimai atskleidžia, kad sveikatos sistemoje dirbantys specialistai dažnai neatpažįsta potrauminio streso, labai trūksta medikų ar psichologų, pasirengusių suteikti specializuotą pagalbą.
Traumų psichologijos tyrimų grupės atlikta 2014 ir 2015 m. sveikatos sistemos analizė parodė, kad Lietuvoje potrauminis stresas diagnozuojamas 100 kartų rečiau, nei yra paplitęs, remiantis Europoje atliktais epidemiologiniais tyrimais. Šokiruojantys šio tyrimo rezultatai 2017 m. buvo publikuoti prestižiniame tarptautiniame trauminio streso tyrimų žurnale „Journal of Traumatic Stress“.
Pagalbos prieinamumą sunkina ir tai, kad nukentėjusieji būna nelinkę pasisakyti apie patirtus sunkumus. Kai trauma sukeliama tarpasmeninio smurto ar yra seksualinio pobūdžio, žmonės gali prarasti pasitikėjimą kitais ir vengia pasakoti apie savo patirtis ir artimiesiems, ir specialistams.
Psichologinė pagalba
Bendradarbiaudama su Amsterdamo universiteto mokslininkais, Vilniaus universiteto Traumų psichologijos tyrimų grupė diegia vieną iš veiksmingiausių potrauminio streso pagalbos metodų „Trumpalaikė potrauminio streso eklektinė terapija“ (BEPP) Lietuvoje ir vertina šio metodo veiksmingumą. BEPP metodas, kurį sukūrė žymus psichotraumatologijos specialistas profesorius Bertholdas Gersonsas, yra unikalus dėl jame derinamų veiksmingiausių įvairių psichologinės pagalbos būdų elementų. Taikant BEPP keliais etapais vyksta 16 susitikimų su psichologu. Pradžioje psichologas paaiškina potrauminio streso požymius ir pagalbos principus. Vėliau kartu su psichologu nukentėjusysis išsamiai analizuoja traumines patirtis, jausmus, susijusius su traumine patirtimi, aptariama, kaip tai pakeitė žmogaus gyvenimą.
Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimai patvirtina, kad BEPP yra tinkamas Lietuvos gyventojams ir parengtas diegti praktikoje. Jau yra apmokyta apie 60 specialistų, kurie gali naudoti šį metodą Lietuvoje. Veiksmingumo tyrimai atskleidė, kad BEPP terapijos metu reikšmingai pagerėjo asmenų gerovė, potrauminio streso reakcijos sumažėjo. Terapijos veiksmingumui nustatyti naudojami efekto dydžiai šiame tyrime buvo itin dideli ir svyravo nuo 1,84 (asmens funkcionavimas) iki 2,68 (potrauminio streso simptomai). Įdomus Traumų psichologijos tyrimų grupės atradimas yra tai, kad net ir po sėkmingos psichologinės pagalbos asmenys ir toliau tikėjosi savijautos pagerėjimo, nors šie lūkesčiai atlikus matavimus po pusės metų nebuvo pagrįsti. Būsena išliko stabili pusę metų.
O kas toliau? Interneto panaudojimo galimybės
Net ir mažiau traumuojantys stresiniai įvykiai, tokie kaip finansiniai sunkumai, santykių sunkumai, konfliktai darbe, paveikia žmonių kasdienybę. Naujausi Traumų psichologijos tyrimų grupės gauti duomenys rodo, kad vien per pastaruosius dvejus metus per 80 proc. Lietuvos gyventojų yra patyrę tokių stresorių. Dauguma žmonių puikiai susitvarko su kylančiais iššūkiais pasinaudodami savo turimais psichologiniais resursais ir artimųjų pagalba. Tačiau daliai žmonių patiems susitvarkyti su užklupusiais sunkumais yra keblu ir gali prireikti paramos juos įveikiant. Neretai specialisto konsultacijų dar neprireikia, bet išsiaiškinus tam tikrus psichologinius būdus, kaip padėti sau, pasimokius, kaip sėkmingai dorotis su savo stresu, gali būti užkertamas kelias tolimesniam sveikatos ir emocinės savijautos blogėjimui.
Psichologijoje daugėja inovacijų ir vis sėkmingiau yra panaudojamos informacinės technologijos. Vilniaus universiteto mokslininkai sukūrė originalią internetinę streso įveikimo savipagalbos programą BADI, kuria siekiama padėti žmonėms, patiriantiems stresorius. Ši programa – kaip tam tikras pratimų rinkinys, kur prisijungęs dalyvis gali pasinaudoti vienu ar daugiau specialiai parengtų psichologinių pratimų. BADI programa remiasi kognityviosios elgesio terapijos ir sąmoningumo terapijos teoriniais pagrindais ir naujausiais streso valdymo moksliniais tyrimais.
Traumų psichologijos tyrimų grupės atliekami atsitiktinių imčių kontroliuojami eksperimentiniai tyrimai leidžia įvertinti, kaip ši programa padeda asmenims sumažinti patiriamą stresą. Nustatyta, kad BADI yra veiksminga tiems, kurie įsitraukia ir aktyviai ja naudojasi. Taip Traumų psichologijos tyrimų grupė ne tik siekia padėti po traumų, bet ir rūpinasi potrauminio streso prevencija ir visuomenės psichikos sveikata.
